K. Šniuko turimomis žiniomis, Lietuvoje tėra pastatytos kelios biodujų jėgainės, tuo tarpu kitose ES šalyse jų itin gausu. Pavyzdžiui, Vokietijoje jų yra apie 4 tūkstančius.
Grupė Lietuvos ūkininkų, žemės ūkio statybos specialistų bei konsultantų lankėsi Žemutinėje Bavarijoje. Pažintinė ekskursija surengta į Oldenburge pastatytą vienam vokiečių ūkininkui priklausančią biodujų jėgainę. Prieš trejus metus kompanijos „Wolf system GmbH“ pastatytas ir įrengtas kompleksas kainavo apie 2 mln. EUR. Kaip pasakojo jėgainės administratorius ir inžinierius Ringas Švarcenšteineris, ūkio šeimininkas valdo 700 ha, augina įvairias žemės ūkio kultūras, iš jų gamina silosą, kurį vėliau perdirba į biodujas, o šias – į elektros energiją. Šį verslą skatina ir remia Vokietijos vyriausybė.
Pasak žemės ūkio inžinieriaus R. Švarcenšteinerio, Vokietijoje pradėjus plėtoti šią energetikos sritį, buvo įsteigta nemažai įmonių, gaminančių ir montuojančių biojėgaines. Biodujų jėgainių elektra Vokietijoje superkama po 8,15–11,15 EUR ct/kWh (nelygu jėgainės našumas). Jei biodujoms gauti naudojama žalioji masė, mokamas 6 EUR ct/kWh priedas, o jei iš gautų dujų dar gaminama ir šiluma, papildomai mokama 2 EUR ct/kWh. Iš viso vokiečiai už 1 kWh elektros energijos gali gauti 21 EUR ct.
Lietuvių delegacijos nariai pastebėjo, kad biojėgainės perkama elektros energija pigesnė už parduodamą. Vadinasi, valstybė taip skatina žemės ūkio produkcijos gamintojus imtis alternatyvios veiklos. Stebėjomės, kad kukurūzų silosas, traiškyti grūdai ir kitas galvijams tinkantis geros kokybės pašaras specialiai pūdomas, siekiant gauti biodujų. Šalia jėgainės plytėjo idealiai sutvarkyti pasėlių laukai, iš kurių derlius vėlgi bus panaudojamas elektrai gaminti.
Energijos gamyba iš alternatyviųjų energijos šaltinių ES sparčiai plinta. Pastaruoju metu biodujoms gaminti naudojamas mėšlas, šalutinės gyvūninės kilmės atliekos, specialiai auginami augalai. Biodujoms gauti galima panaudoti medieną, šiaudus, šieną, mėšlą, grūdus, žoles, krūmus, kukurūzus, aliejinius augalus, įvairias pramonines ir kitokias atliekas. Kaip pastebėjo biodujų jėgainės inžinierius, pelningiausia elektrą gaminti ne iš siloso, bet iš karvių mėšlo. Šimtas karvių per dieną galėtų „pagaminti“ 70 kW elektros energijos.
Vokietijoje veikia apie 4 tūkst. biodujų jėgainių (Lietuvos žemės ūkiui reikėtų bent 100). Vokietijoje biodujos daugiausia gaminamos iš mėšlo ir kukurūzų. Vienas augalų biomasės panaudojimo trūkumų – būtinybė žaliąją masę konservuoti. Be to, reikalinga ir visa pasėlių priežiūros, derliaus nuėmimo technika.
Iš skirtingų žaliavų gaunamas skirtingas biodujų kiekis. Daugiausia jų išsiskiria iš naudotų riebalų (apie 800 kub. m/t). Iš riebalinių ir aliejaus atliekų gaunama 350–400, iš kukurūzų – 200, žolės – 110, runkelių –75, kiaulių mėšlo – 25 kub.m/t biodujų. Gaunamų biodujų savikaina mažiausia, kai substratą sudaro 70 proc. mėšlo ir 30 proc. atliekų. Svarbu ir tai, kiek energijos sunaudota tokiai gamybai.
Biodujų gamybai galima naudoti ir kitus mažiau paplitusius, bet daug masės užauginančius augalus.
Mūsų aplankytoje biodujų jėgainėje pastatyti vienas 3,2 tūkst. kub. m ir du 2 tūkst. kub. m rezervuarai. Juose vyksta biomasės rūgimas (puvimas): pirmąjį etapą fermentacija vyksta 7 dienas, antrąjį – 56. Aplinkoje, kurioje nėra deguonies, vykstant mikrobiologiniams procesams, išsiskyrusios dujos kaupiasi fermentatoriaus viršuje, paskui tiekiamos į kogeneratorius.
Vidutiniškai per parą pasigamina 6 tūkst. kub. m dujų. Deginamos dujos suka generatorius ir taip gaunama elektros energija. Beje, gautame dujų mišinyje yra net 70 proc. metano, tokios sudėties dujos gali degti.
Vokiečių mokslininkų skaičiavimais, vienai biodujų jėgainei per metus reikia apie 1 tūkst. t grūdų. Dažniausiai statomos 500 kW pajėgumo įmonės, kurias aprūpinti augaline žaliava reikia maždaug 250-300 ha dirbamos žemės plotų. Grūdams, skirtiems biodujų gamybai, jokie kokybiniai reikalavimai nekeliami, išskyrus jų drėgnumą – 14,5 proc. Jie gali būti parduodami tiesiai iš kombaino ar sandėlio, miltų ar granulių forma. Biodujų jėgainės gali naudoti ne tik grūdus, bet ir susmulkintus šiaudus su grūdais, suprantama, ši masė turi būti silosuojama.
Per pastaruosius metus Vokietijoje padidėjo grūdų sunaudojimas energijai gaminti. Pavyzdžiui, daugiau nei 10 proc. šalyje auginamų kukurūzų skirta biodujoms gaminti. Kai kuriuose ūkiuose kukurūzai keičia javus, ypač žieminius ir salyklinius miežius, iš dalies ir bulves.
Grūdai, skirti biodujoms gaminti,dažniausiai auginami privalomųjų pūdymų ir energetinių augalų plotuose. Kas pageidauja auginti grūdus šiems tikslams, privalo iš anksto sudaryti sutartis su biodujų įmone, ypač tie žemdirbiai, kurie juos augina privalomuose pūdymuose ir energetinių augalų plotuose. Grūdus auginti biodujų jėgainėms verta dėl to, kad jų tinkamumą perdirbti į biodujas nulemia ne tik drėgmė. Be to, derliaus nuėmimo terminai yra daug lankstesni negu maistinių ar pašarinių grūdų. Išskyrus grūdų drėgnį, už jokius kitus kokybės rodiklius netaikomos nuoskaitos. Iš biodujų pagaminta elektros energija garantuotai bus superkama dar 20 metų, dėl to biodujų įmonės galės išlaikyti stabilesnes grūdų supirkimo kainas.
Bendroji elektros energijos produkcijos gamyba iš atsinaujinančių energijos šaltinių visose ES šalyse turi sudaryti 22 proc. gaunamos elektros energijos. Lietuvoje iki 2010 m. elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių šaltinių turėtų sudaryti 7 proc., o bendroji alternatyvioji energija – 12 proc. pagaminamos elektros energijos. Tokiu būdu ES skatina mažinti priklausomybę nuo naftos ir dujų išteklius valdančių valstybių bei siekia mažinti aplinkos taršą. ES numato 2020 metais iš biomasės gauti 54 GW energijos.
Lietuvoje ne vieneri metai kalbama apie atsinaujinančius energijos šaltinius, paramą bioenergijos gamintojams. Deja, nei mokslininkai, nei specialistai nėra nutarę, iš kokių žaliavų ir kokio tipo jėgainėse Lietuvoje geriausia gaminti biodujas. Tačiau beveik vieningai sutariama, kad reikalai pajudėtų iš vietos, jei už bioenergetiką būtų atsakinga ne Ūkio, bet Žemės ūkio ministerija. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto specialistai paskaičiavo, jog šalyje bioenergetika galėtų sukurti apie 4,5 tūkst. darbo vietų, o jėgainės – pagaminti 1,5 mlrd. kW energijos.