Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, Lietuvoje kasmet „dingsta“ apie 13 tūkst. pieno ūkių, tačiau pieno kiekis kasmet auga. Tai liudija, kad ūkiai stambėja ir provokuoja civilizuotos prekybos pieno kvotomis būtinybę.
Kaip „ŪP“ sakė VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ (ŽŪIKVC) direktorius Sigitas Puodžiukas, nuo 2007 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujosios Pieno gamybos kvotų aukciono organizavimo taisyklės. Jos reglamentuoja centralizuoto kvotų pardavimo ir aukciono organizavimo tvarką. Šiomis dienomis jau baigiamos rinkti paraiškos dalyvauti aukcione.
Beveik 1,7 tūkst. ūkininkų ketina parduoti savo turėtą kvotą ar jos dalį, pirkti ketinančiųjų šiek tiek mažiau – 202 asmenys.
Kaip jau esame rašę, apsukresni pieno gamintojai naudojosi teisės aktų spragomis ir neteisėtai prekiavo kvotomis, o tai ūkininkams dažniausiai būdavo nuostolinga. Pieno kvotų pardavimo tikslas – sureguliuoti pieno kvotų pasiskirstymą tarp tų pieno gamintojų, kurie plečia pieno ūkius. Aukcionas – tai pieno gamybos kvotos pardavimo būdas, kai pirkėjas, pasiūlęs didžiausią kainą, laimi teisę nusipirkti parduodamą pieno kvotą. Ši sistema sukurta tam, kad pieno kvotomis nebūtų spekuliuojama – jos priklausytų tik pieno gamintojams arba būtų valstybės rezerve. Aukciono organizavimo darbai finansuojami iš surinktų dalyvavimo įmokų ir iš dalies Lietuvos valstybės biudžeto Specialiosios kaimo rėmimo programos lėšų.
Pieno gamybos kvotų aukciono organizavimo ir organizavimo darbų finansavimo taisyklės, reglamentuojančios kvotų prekybą Lietuvoje, buvo patvirtintos žemės ūkio ministro 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 3D-490. Remiantis šiuo teisės aktu, prekyba turėjo vykti viešuose aukcionuose, kuriuose dalyvaujantys pirkėjai siūlytų savo kainą už parduodamas kvotas. Tačiau įgyvendinat šį prekybos modelį kilo kliūčių.
Apklausus gamintojus paaiškėjo, kad ketinančiųjų pirmajame aukcione parduoti savo kvotas gali būti net 2,6 tūkst. Tokiam kiekiui parduoti reikėtų bent 16 darbo dienų, todėl ūkininkai, norintys įsigyti pieno gamybos kvotas, būtų priversti išvykti iš namų ir apsistoti mieste, kuriame būtų organizuojamas aukcionas.
Įvertinus šias aplinkybes, nuspręsta kvotas pardavinėti elektroniniame aukcione. Kiekvienam pirkėjui, pateikusiam paraišką dalyvauti aukcione ir atitinkančiam nustatytus reikalavimus, bus išsiųsti kvietimai, kuriuose bus nurodytas jo vartotojo vardas ir slaptažodis. Nustatytu laiku suvedus šiuos duomenis aukciono interneto tinklalapyje, pirkėjas matys parduodamus kvotų kiekius, jų pradines kainas ir galės įvesti savo siūlomą pirkimo kainą. Pasibaigus kvotos pardavimo laikui, teisę nusipirkti kvotą laimės didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas.
Ūkininkai, turintys kompiuterius ir interneto prieigą, kvotą galės įsigyti neišėję iš namų. Neturintiesiems tokių galimybių bus sudarytos sąlygos pasinaudoti rajonų teritorijose esančiomis viešomis interneto prieigomis. „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ specialistai, atsakingi už aukciono organizavimą, birželio-liepos mėn. surengė keliolika seminarų aukciono paraiškų surinkėjams – savivaldybių žemės ūkio specialistams. Taip pat jau susitarta su įvairiomis mokyklomis ir profesinio rengimo centrais dėl galimybės aukciono metu pasinaudoti jų kompiuterių klasėmis.
Aukciono metu visais rūpimais klausimais konsultuos savivaldybių ir seniūnijų darbuotojai.
Rugsėjį, surinkus paraiškas kvotoms pirkti bei parduoti, bus organizuojami specialūs mokymai ir patiems kvotų pirkėjams. Mokymuose bus paaiškinta ir parodyta, kaip naudotis informacine sistema ir dalyvauti elektroniniame aukcione.
Pasak S. Puodžiuko, visi šie pakeitimai yra susiję tik su aukciono vykdymu, tuo tarpu reikalavimai pirkėjams ir pardavėjams, paraiškų rinkimo laikotarpiai, apmokėjimo tvarka ir visi kiti nustatyti reikalavimai lieka nepasikeitę.
Pirkti pieno kvotas aukcionuose turės teisę tik realūs pieno gamintojai, žemės ūkio naudmenų plotą (dešimčiai tonų kvotos turi valdyti ne mažiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų) bei įregistravę savo valdą registre. Be to, pieną jie turi parduoti tik patvirtintiems supirkėjams.
Kvotų pardavimo aukcionai vyks tris kartus per metus – liepos, lapkričio ir kovo mėnesiais. Liepos mėnesio aukcione parduodamos tik pardavimo perdirbti kvotos. Norintieji parduoti ar nusipirkti kvotas turės nustatytu laikotarpiu pateikti paraiškas savivaldybių žemės ūkio skyriams. Paraiškų rinkimo laikotarpis prasidės prieš tris mėnesius iki kiekvieno aukciono pradžios ir truks vieną mėnesį.
Taip daroma todėl, kad atsakingiems darbuotojams liktų laiko patikrinti paraiškas. Liepos mėnesio aukcionui paraiškas reikės užpildyti nuo balandžio 1 iki 30 d., lapkričio – nuo rugpjūčio 1 iki 31 d., kovo – nuo gruodžio 1 iki 31 d. Gamintojas, norintis aukcione nusipirkti naują ar papildomą kvotą, paraiškoje nurodo norimą įsigyti kvotos dydį ir sumokėti avansinę įmoką. Ji užtikrins, kad aukciono metu laimėta kvota bus apmokėta. Kvotos neįsigijus, įmoka bus grąžinama. Pirmasis aukcionas vyks 2007 m. lapkričio 6 d.
Gamintojas, norintis parduoti kvotą ar jos dalį, paraiškoje privalės nurodyti parduodamą kiekį ir pradinę kainą už kilogramą. Pirkėjas ar pardavėjas vienam aukcionui gali pateikti tik vieną paraišką kvotai pirkti ar parduoti. Pirkėjas aukciono metu gali įsigyti ne didesnį kaip 10 proc. viršijantį kvotos kiekį, nurodytą paraiškoje. Tiek pirkėjai, tiek pardavėjai turės sumokėti dalyvavimo aukcione mokestį.
Parduodamų kvotų sąrašas bus sudarytas ir paskelbtas iš anksto. Aukcionas vyks pagal sąrašą – kiekvieno pardavėjo parduodama kvota bus pristatoma atskirai ir paskelbta pradinė kaina, nurodyta paraiškoje. Pirkėjai varžysis didindami kainą. Po aukciono pirkėjai per penkias darbo dienas privalės pervesti pinigus už kvotą į ŽŪIKVC sąskaitą, iš kurios bus sumokėti pinigai pardavėjui.
Dėmesys atkreiptinas į tai, kad norintieji įsigyti ar parduoti kvotą aukcione turės būti susipažinę ir su Pieno gamybos kvotų aukciono organizavimo, ir organizavimo darbų finansavimo taisyklėmis, ir su Pieno kvotų administravimo taisyklėmis.
ŽŪIKVC vadovo S. Puodžiuko turimais duomenimis, šiuo metu pateikta 1688 paraiškos parduoti 14897380 kg pardavimo perdirbti kvotos ir 1934663 kg tiesiogiai vartoti pieno kvotos. Norinčiųjų pirkti kvotą tėra 202: pardavimo perdirbti kvotos – 5837500 kg ir tiesiogiai vartoti pieno kvotos – 45200 kg. Daugiausia paraiškų parduoti pieno kvotą pateikė Panevėžio apskrities ūkininkai – net 245 (1898600 kg parduoti perdirbti pieno kvotos ir 243459 kg tiesiogiai vartoti pieno kvotos), kiek mažiau Kauno – 235 (2716343 kg ir 311993 kg), Šiaulių – 228 (1878408 kg ir 248306 kg), Klaipėdos – 191 (1802722 kg ir 380440 kg), Marijampolės – 167 (1742159 kg ir 81399 kg), Utenos – 156 (1275837 kg ir 238559 kg), Telšių – 148 (1107995 kg ir 153620 kg), Tauragės – 141 (1696812 kg ir 39633 kg), Vilniaus – 121 (600410 kg ir 167473 kg), Alytaus – 56 (178094 kg ir 69781 kg).
Aktyviausi kvotų pirkėjai – Tauragės apskrities ūkininkai – 35 (pardavimo perdirbti kvotos – 746500 kg ir tiesiogiai vartoti – 3200 kg), toliau seka Klaipėdos apskritis – 25 pirkėjai (646000 kg ir 8000 kg) Marijampolės apskr.
– 25 (454000 kg), Panevėžio apskr. – 23 (331500 kg), Telšių apskr. – 22 (519000 kg), Kauno apskr. – 21 (1553500 kg), Šiaulių apskr. – 18 (754000 kg), Utenos apskr. – 17 (557000 kg), Alytaus apskr. – 9 (117000 kg), Vilniaus apskr. – 8 (159000 kg).
Kaip jau esame rašę, aukcione numatyta keletas apribojimų.
Pavyzdžiui, pieno gamintojas galės parduoti ne mažesnę kvotos dalį nei 1500 kg, išskyrus atvejus, kai norima parduoti visą kvotą. Be to, jei gamintojas parduoda dalį kvotos, jam taip pat turi likti ne mažiau kaip 1500 kg.
Siekiant išvengti spekuliacijos kvotomis bei norint užtikrinti teisingą jų pasiskirstymą tarp gamintojų ir stabilią pieno ūkių plėtrą, yra numatyta keletas apribojimų:
gamintojas negali parduoti iš nacionalinio rezervo gautos kvotos einamaisiais ir dar dvejus metus nuo jos gavimo iš rezervo. Tuo atveju, jei norima parduoti individualią kvotą, iš nacionalinio rezervo gauta kvotos dalis paimama atgal į rezervą;
gamintojas negali parduoti aukcione nusipirktos kvotos ar jos dalies einamaisiais ir dar dvejus metus po jos įsigijimo aukcione;
gamintojas negali parduoti savo kvotos ar jos dalies aukcione tol, kol yra išsinuomojęs kvotą ir vienerius metus po nuomos periodo pabaigos;
gamintojas, perdavęs kvotą ar jos dalį su visu ūkiu ir karvėmis šeimos nariui arba į nacionalinį rezervą, negali nusipirkti kvotos aukcione einamaisiais ir dar vienerius metus po perdavimo;
gamintojas, pardavęs kvotą ar jos dalį aukcione, einamaisiais ir dar dvejus metus negali nusipirkti kvotos aukcione.
gamintojas, išnuomojęs kvotą, nuomos periodo metu ir vienerius metus po jo pabaigos negali nusipirkti kvotos aukcione.
Iš pardavėjo pasiūlyto parduodamos kvotos dydžio 5 proc. kvotos iškart atskaičiuojama į dalijamąjį rezervą. Gamintojas, pardavęs visą savo pieno kvotą, einamaisiais kvotos metais dar privalo į savo ūkį įsileisti kontroliuojančių institucijų tikrintojus ir trejus metus saugoti buhalterinius dokumentus.
Mūsų žiniomis, kai kuriose ES šalyse pieno kvotos trūksta, todėl 1 kg pieno kvotos kaina prilygsta baudai už kvotos viršijimą (apie 1 Lt). Neseniai lankantis Bavarijos (Vokietija) pieno ūkiuose, užinojau, jog pieno kvotos kainą nustato pirkėjas ir pardavėjas bendru sutarimu. Ūkininkas Hubertas Holeris, laikantis 62 melžiamas karves, už pieno kilogramą gauna 33 eurocentus, o perkamos kvotos kaina svyruoja nuo 28 iki 52 eurocentų už kilogramą.
Kaip sakė ŽŪIKVC direktorius S. Puodžiukas, vidutinė aukcionui pateiktos pieno kvotos prašoma kaina – 45 ct/kg. Yra nuomonių, kad pirmojo pieno kvotų aukciono pirkėjai išloš. ES šalyse kol kas neketinama atsisakyti pieno kvotų sistemos.
Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė ir VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ direktorius Sigitas Puodžiukas įsitikinę, kad pirmajam pieno kvotų aukcionui pasirengta.