Ji BNS sakė, kad antradienį dalyvavo Baltijos šalių rusakalbių atstovų
konferencijoje Taline, tačiau jokių dokumentų nepasirašinėjo.
„Iš viso nebuvo renkami jokie parašai. Buvo priimtas kreipimasis į
prezidentą V.Putiną, bet jame kalbama apie dvigubą pilietybę. Ten nebuvo
jokios kalbos apie Lietuvą ar rusakalbių teisių pažeidimus. Buvo priimtas
kreipimasis ir į Europos institucijas, kad reikia derinti Baltijos šalių ir
ES įstatymus, bet aš ten dalyvavau kaip svečias ir nieko nepasirašiau. Mano
dalyvavimas apsiribojo tuo, kad aš pasakojau, kaip puikiai mums sekasi
dirbti Lietuvos savivaldybėse, Seime ir taip toliau. Visi pripažino, kad
Lietuvoje beveik nėra problemų, susijusių su kitataučiais“, - BNS aiškino
parlamentarė.
Ji teigė, kad konferencijoje buvo kalbama apie rusų kalbos ir rusiškas
mokyklų išsaugojimą bei apie tai, kad reikia stiprinti Baltijos šalių ir
Rusijos bendradarbiavimą šioje srityje.
„Vienintelė mano kaltė mano yra ta, kad aš neperspėjau Seimo valdybos,
kad ten važiuoju. Bet aš net nežinojau, kad tai turėjau padaryti, nes nesu
buvusi iki šiol jokiose komandiruotėse“, - tikino I.Rozova.
Žiniasklaidoje ketvirtadienį skelbta, kad Taline susirinkę Baltijos šalių
rusakalbių atstovai laišku kreipėsi į Rusijos prezidentą V.Putiną ir Europos
institucijas, prašydami apginti rusakalbių teises Baltijos šalyse. Skelbta,
kad laišką pasirašė ir 20 Lietuvos piliečių, tarp kurių buvo ir I.Rozova.
Po tokių pranešimų Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos taryba
nusprendė pavesti VLPD frakcijai priklausantiems savo partijos nariams
svarstyti I.Rozovos tolesnės narystės frakcijoje klausimą.
Tėvynės sąjungos (konservatorių) vicepirmininkė Rasa Juknevičienė pasiūlė
I.Rozovai atšaukti savo parašą, kurį ji esą padėjo ant Rusijos prezidentui
ir Europos Tarybai adresuotų laiškų.
„Seimo narė I.Rozova davė priesaiką sąžiningai dirbti Lietuvai, todėl
reikėtų žiūrėti, ar toks advokatavimas Rusijai nereiškia priesaikos
sulaužymo. Valstiečiai liaudininkai tokį poelgį turėtų labai rimtai