„Norėtume, kad Valstybės saugumo departamentas ir prokuratūra
dalyvautų vienodu būdu, kad nebūtų kokio nors institucinio supriešinimo, ir
kad tas dalyvavimas būtų produktyvus“, - dėstė filosofas Vytautas
Ališauskas.
Darbo grupėje atsisakė dalyvauti generalinio prokuroro pavaduotojas
Gintaras Jasaitis, o pirmajame posėdyje nepasirodė ir VSD generalinis
direktorius Povilas Malakauskas. V.Ališauskas pažymi, kad dar neturi
P.Malakausko pareiškimo dėl pasitraukimo iš grupės.
Darbo grupės vadovo teigimu, pirmajame posėdyje sutarta, kad grupės
darbas neturėtų kenkti prokuratūros tyrimui ar bandyti jį dubliuoti.
Premjero sudaryta darbo grupė VSD karininko V.Pociūno žūčiai tirti žada
duoti visuomenei atsakymus, kurių negali pateikti teisėsauga.
„Teisininkai turi duoti labai konkrečius iš aiškius atsakymus. Jie negali
išsakyti tokių hipotezių, kurios nesiremia teisiniais kriterijais. Mes
galime nesivadovauti tokiais teisiniais kriterijais“, - po pirmojo darbo
grupės posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas V.Ališauskas.
Jo teigimu, visuomenė šiandien nori žinoti ne tik nusikaltėlį, bet
atsakymą, ar apskritai galima „pasitikėti gyvenimu Lietuvoje“.
„Tai nebūtinai turi būti dalykas, kuri galima įrodyti teisme“, - galimą
savo darbo būsimą išvadą apibūdino filosofas.
Paklaustas apie darbo metodus, grupės vadovas sakė, kad jie iš esmės
priklausys nuo teismo sprendimo - nurodyti arba ne Generalinei prokuratūrai
atnaujinti nutrauktą tyrimą dėl V.Pociūno žūties. Nuo to esą priklausys, ar
bus grupei prieinama prokuratūros turima informacija.
Tuo metu europarlamentaras Vytautas Landsbergis sakė matantis galimybių
dirbti ir kitais būdais.
„Aš manau, kad aš galiu prisidėti. Aš ir kaip atskiras asmuo svarstau,
savo pastebėjimus rašau, ir manau, kad galiu prisidėti bent suformuodamas
klausimus, į kuriuos nėra atsakymų. Bet jų niekada nebus, jeigu nebus
klausimų - klausimas dažnai yra svarbesnis už atsakymą. Jis atveria naują
požiūrį arba nutylėtą požiūrį“, - svarstė europarlamentaras.
Vienas iš tokių klausimų, pasak jo, - kodėl Lietuvos teisėsaugos atmestą
V.Pociūno mirties versiją taip noriai eskaluoja VSD vadovybė bei kai kuri
žiniasklaida.
Buvęs kariuomenės vadas, visuomeninės organizacijos „Piliečių santalka“
atstovas Jonas Kronkaitis sakė, kad darbo grupės rezultatas galėtų būti ne
tik V.Pociūno mirties aplinkybių konkretus išaiškinimas, bet užtikrinimas,
kad tokie dalykai nepasikartotų.
„Jeigu nerasime teisybės, gal nors užtikrinsime, kad toks dalykas niekada
ateityje neatsitiktų, kad žmogus nebus taip apšmeižtas, kaip kad jis buvo
apšmeižtas. Aš manau, kad iš to gal išeis įstatymų pakeitimai, gali reikėti
pakeisti žmones, peržiūrėti organizacines struktūras“, - sakė J.Kronkaitis.
Prieš dvi savaites premjero Gedimino Kirkilo sudarytoje darbo grupėje
V.Pociūno žūties Baltarusijoje aplinkybėms ištirti, be minėtų narių,
dalyvauja užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, europarlamentaras
Aloyzas Sakalas, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas
Karosas, užsienio reikalų ministro patarėjas Jurgis Jurgelis.
Prezidentūra, pareiškusi kritišką požiūrį į šią grupę, atsisakė deleguoti
į ją savo atstovą.
Terminas, iki kada darbo grupė turi pateikti savo išvadas, nenustatytas.
Ši daro grupė yra susilaukusi nevienareikšmiškų prezidento Valdo
Adamkaus, teisininkų bei politikų nuomonių - esą jos tikslai prieštarauja
Konstitucijai ir įstatymams, nes V.Pociūno žūties aplinkybes gali vertinti
tik teismas.
Pernai lapkritį Generalinė prokuratūrą nustatė, jog Lietuvos konsulate
Gardine dirbęs V.Pociūnas 2006 metų rugpjūčio 23-ąją tarnybinės
komandiruotės Breste metu žuvo per nelaimingą atsitikimą, iškritęs per langą
ir ikiteisminį tyrimą nutraukė.
Karininko artimieji ir visuomenininkai prašė tyrimą atnaujinti, tačiau
Generalinė prokuratūra prašymus atmetė. Šis prokuratūros sprendimas yra
apskųstas teismui.