Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės salėje susitikti su draudėjais iš Vokietijos, užsiimančiais pasėlių draudimu, susirinko stambieji rajono ūkininkai. Jie tikėjosi išgirsti, už kokius gamtos stichijų padarytus nuostolius galima būtų sulaukti kompensacijos, kokia būtų įmoka, kaip keistųsi jos dydis, jei norėtų apsidrausti nuo kelių rūšių nelaimių.
Tačiau į konkrečius ūkininkų klausimus svečiai negalėjo atsakyti – bendrovės vadovybė dar tik rugsėjo viduryje svarstys, kokiomis kryptimis dirbti Lietuvoje. Tačiau su Suvalkijos ūkininkais susitikę Thomas Gehrke, Fritzas Schonwolfas, Insa Rust bei juos lydėję lietuviai sakė manantys, kad greičiausiai bus apsispręsta drausti javus, bulves, rapsus, runkelius, kukurūzus. Ir, žinoma, pirmiausia nuo krušos, nes šis žodis – ir draudimo bendrovės pavadinime.
200 metų darbo patirties sukaupusi Vokietijos draudimo kompanija dirba Lenkijoje, Italijoje, Olandijoje, Liuksemburge ir kt. šalyse. Su šia kompanija Lietuvos žemės ūkio ministerija derisi jau nuo metų pradžios, teigiama, kad pasėlių draudimas bus būtinas visiems, gaunantiems Europos Sąjungos paramą bei jos siekiantiems ūkininkams.
Suvalkijos žemdirbiai mano, kad pasėlių draudimas – būtinybė, nes kasmet orai darosi vis permainingesni ir gamtos stichija jau tampa įprastu reiškiniu. Dėl jų intensyviai ūkininkaujantys Šakių r. ūkininkai, turintys daugiau kaip 90 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, vien pernai patyrė apie 3 mln. Lt nuostolių.