Jungtinėse Amerikos Valstijose yra visos galimybės nuolat tobulėti, mokytis, siekti karjeros ir ieškoti įdomesnio, geriau mokamo darbo.
Tuo įsitikinusi Floridos valstijoje, nedideliame Melburno miestelyje rytinėje pakrantėje, su šeima gyvenanti ir dirbanti buvusi marijampolietė 31 metų Virginija Bernotienė.
V.Bernotienė su ketveriais metais vyresniu savo vyru Vytautu ir dukterimi Aurelija, kuriai dabar – aštuoneri, į Jungtines Amerikos Valstijas išvažiavo 2001 metais.
Laimėjusi žaliąją kortelę, šeima net neabejojo, kad už Atlanto galės gyventi geriau.
Prieš išvykdama į JAV Kauno aukštesniąją medicinos mokyklą baigusi V.Bernotienė dirbo medicinos seserimi Vilniaus Šv.Jokūbo ligoninėje. Ji asistavo gydytojams sunkių stuburo, galvos operacijų metu, matė daug autoavarijose sunkiai sužalotų žmonių.
„Mano darbas buvo sunkus ir fiziškai, ir emociškai, visą tiesiog išsunkdavo.
Prieš akis ir dabar stovi atvirų galvos smegenų vaizdas. Atlyginimas už tokį darbą buvo nedidelis, gyvenome Vilniuje gana kukliai.
Vyras dirbo „Lietuvos energijos“ bendrovėje, vykdavo į komandiruotes. Dar 1998 metais jis pirmą kartą lankėsi JAV, Floridoje, kurioje vėliau mes ir atsidūrėme“, – pasakojo V.Bernotienė.
Įsidarbino žinomoje firmoje
Gavusi žaliąją kortelę, šeima netrukus susiruošė į užjūrį. Iš pradžių jie nuvyko pas giminaitę į Konektikuto valstiją.
V.Bernotas iš ten skrido į Floridą kalbėtis dėl darbo kompanijoje „General Electric“.
Šį darbą jis netrukus ir gavo, nes jau anksčiau, dar dirbdamas Lietuvoje, bendradarbiavo su būsimais darbdaviais.
Apie karjerą vienoje stambiausių Amerikos kompanijų vyriškis nepasakoja, mat tai jam draudžia su darbdaviu pasirašyta sutartis.
„Anglų kalbą mokėjau gana prastai, nes mokykloje mokiausi vokiečių kalbos.
Kai iš Konektikuto persikėlėme į Floridą, darbo iš pradžių neieškojau, nes vyras gaudavo gerą atlyginimą, o Aurelija dar buvo maža, jai reikėjo priežiūros.
Pirmiausia pradėjau lankyti anglų kalbos kursus“, – apie savo kelio svetimoje šalyje pradžią pasakojo V.Bernotienė.
Išbandė įvairius darbus
Moteris pripažino, kad pirmieji metai Amerikoje buvo labai sunkūs – kamavo artimųjų, draugų, likusių Lietuvoje, ilgesys. To ilgesio vedama, jau po metų Virginija parskrido į Lietuvą ir praleido čia šešias savaites, o po to vėl sugrįžo į Floridą.
„Atėjo metas ieškotis darbo, nes namie sėdėti nebenorėjau, o kalbos pradmenis jau buvau įgijusi. Mano lietuviška medicinos sesers licencija čia negaliojo, kai kurie mokomieji dalykai nebuvo įskaitomi, todėl reikėjo lankyti papildomus kursus.
Iš pradžių įsidarbinau medicinos sesers asistente pagyvenusių žmonių reabilitacijos centre. Šis darbas padėjo įgyti bendravimo įgūdžių, leido gerokai patobulinti anglų kalbą“, – pasakojo moteris.
Netrukus Virginija rado darbą viešbutyje – ruošė svečiams kavą, plakė kokteilius.
Prieš pat išvykdama iš Lietuvos ji dar buvo spėjusi padirbėti vaistinėje, todėl ją domino ir kosmetologės darbas.
V.Bernotienė netrukus rado įdomų darbą bendrovės „Lancome“ kosmetikos parduotuvėje.
Baigė studijas universitete
„Dirbti tekdavo labai daug. Buvo įdomu, tačiau žinojau, kad ieškosiu naujų karjeros galimybių. Nutariau, kad reikia studijuoti, nes išsilavinimas ieškant geresnio darbo Amerikoje labai svarbus.
Įstojau į Centrinės Floridos universitetą ir pradėjau verslo bei vadybos studijas“, – pasakojo atkaklioji suvalkietė.
Šią liepą Virginija studijas baigė ir parvažiavo su šeima trumpų atostogų į gimtinę. Moteris džiaugiasi, kad jai užteko noro bei užsispyrimo baigti universitetą ir siekti naujų karjeros aukštumų.
„Kiekvienas naujas darbas buvo vis geresnis ir geriau mokamas.
Įsigijau kosmetologės licenciją ir pastaruoju metu dirbau viename grožio salone. Čia pasiturinčios moterys atlieka įvairias grožio procedūras“, – pasakojo V.Bernotienė.
Salone – turtingos klientės
Dauguma šio grožio salono klienčių – 40-50 metų karjeros siekiančios moterys, turinčios pakankamai pinigų ir įvairioms makiažo, odos šveitimo, masažo ir kitoms procedūroms. Per dieną jos salone palieka maždaug po 300 dolerių (750 litų).
„Šiame grožio salone buvau atsakinga už makiažo skyrių, kuris tapo labai populiarus ir vertinamas klienčių. Moterims patinka, kad jas aptarnauja europietė, man negailima pagyrų, palaikymo žodžių ir šypsenų“, – darbo sėkme džiaugėsi Virginija.
Sugrįžusi po atostogų Lietuvoje Virginija ieškos naujo, dar įdomesnio ir geriau mokamo darbo. Galbūt įsidarbins kokioje nors farmacijos firmoje, nes jose atlyginimai dideli ir geros draudimo sąlygos.
Moteris įsitikinusi, kad Amerikoje galima daug ko pasiekti ir susikurti asmeninę gerovę, jeigu tik to nori.
Gyvendami Floridoje, Bernotai nemažai bendrauja su kitais vietos lietuviais, dalyvauja šventėse, į kurias susirenka iki 150 žmonių.
Dauguma lietuvių yra nemažai pasiekę, radę gerus darbus.
Pamatė šalies kontrastus
„Floridoje – amžina vasara, ten sniego niekada nebūna.
Mes jau pripratome prie vasaros karščių, drėgmės prisodrinto oro. Iš pradžių nuolat bėgdavome į šalia esantį vandenyną, o dabar prie jo nueiname rečiau“, – šypsojosi V.Bernotienė.
Per šešerius metus, praleistus Amerikoje, šeima spėjo nemažai pakeliauti po šalį ir įsitikino, kad tai įdomus, kontrastingas kraštas.
Įsimintinas buvo apsilankymas Las Vegase, kitose vietovėse.
Vietovė Floridoje, kurioje gyvena lietuvių šeima, yra kurortinė – prie vandenyno nuolat atvyksta daug turistų, kurie iš čia plaukia į kruizus.
Be to, netoliese yra gausiai turistų lankomas kosminių laivų paleidimo centras Kanaveralo kyšulyje.
Norisi gyventi arčiau
Paklausta, ar ketina visam laikui grįžti į Lietuvą, V.Bernotienė tokios galimybės neatmetė. Ji mano, kad per pastaruosius metus Lietuva pasikeitė į gerąją pusę.
„Amerikoje visi galvoja apie ateitį. Reikia atidirbti dešimt metų ir jau gali gauti pensiją.
Aš išdirbau penkerius, vadinasi, užsidirbau pusę pensijos.
Amerikiečiai yra darboholikai – po metų darbo čia gauni tik savaitę atostogų, po kelerių metų – dvi savaites ir tik dar vėliau – tris“, – pasakojo ji.
Virginija ilgokai galvojo, paprašyta pasakyti, kas Amerikoje jai nepatinka.
Galiausiai nurodė vieną dalyką, kurį norėtų pakeisti, – ši šalis galėtų būti arčiau Lietuvos, kad dažniau jos šeima galėtų aplankyti čia likusius draugus ir giminaičius.