Jos pasitikėjimą kelia daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų, o štai padėtis Rusijoje šia prasme teigiamai vertinama tik tarp 10 proc. Lietuvos piliečių. Netgi sovietinių laikų ilgesys, regis, nebėra toks jau didelis. Buvusios Sovietų Sąjungos santvarką teigiamai vertina tik 23 proc. apklaustųjų.
Todėl, nepaisant akivaizdaus Kremliaus politikos agresyvėjimo, po ES ir NATO sparnu prisiglaudusioje šalyje garsiajam šaltojo karo šūksniui „rusai ateina“, regis, nėra jokių prielaidų.
Gal net atvirkščiai? Galbūt verta pritarti Estijos prezidentui T.H.Ilvesui, kuris savaitgalį paragino neskirti Rusijai pernelyg daug dėmesio ir domėtis ja tik tiek, kiek kitos valstybės?
Tačiau Lietuva nerimsta. Juk ji žino, kad šalį jau seniai valdo „Dujotekana“, kuri už virvučių tampo vadinamąjį valstybininkų klaną. O šį klaną dangsto netgi prezidentas ir premjeras.
Viskas paprasta ir aišku. Netgi šio sąmokslo tikslas yra akivaizdus. Juk „Dujotekana“ – „Gazprom“ įrankis, o ši dujų monopolininkė ir yra vienas pagrindinių kareivių XXI amžiaus Rusijos armijoje, vėl pasiryžusioje naujiems užkariavimams.
Todėl premjerui įkyriai bandant teikti Seimui vėl svarstyti Gamtinių dujų įstatymo pataisas logiška skambinti pavojaus varpais: „Dujotekana“ puola“. Arba „rusai ateina“. Juk šios frazės turėtų būti vertinamos kaip sinonimai.
Tačiau man kažkodėl viskas neatrodo taip aišku. Neatrodė jau tada, kai ne tik „Dujotekanos“ lobistais, bet ir vos ne tiesioginiais Rusijos agentais buvo apšaukti pareigūnai, dėl kurių darbų Maskvoje iki šiol (pats girdėjau) griežiama dantimis.
Dar keisčiau buvo, kai kone priešiška Lietuvai institucija, kurią reikia kuo greičiau pažaboti, greta Valstybės saugumo departamento vadovybės tapo visa Užsienio reikalų ministerija.
Anksčiau maniau, ir pavyzdžių galėčiau pateikti, kad bent jau Vyriausybėje būtent ši ministerija labiausiai sergėjo Lietuvą nuo Rusijos įtakos įtvirtinimo.
Dabar matau, kad būtent ji, pasitelkusi taip pat valstybininkių klanui, regis, priskiriamas mokslininkų pajėgas, vėl bando kurti strategijas, kaip apsisaugoti nuo Rusijos.
Bet gal visa tai – tik priedanga. O aš gal ir vėl klystu? Tačiau vis tiek kirba abejonės.
Galbūt aš nieko nesuprantu apie tai, kas vyksta Lietuvoje, tačiau tariuosi bent kiek įsigilinęs į padėtį Rusijoje. Todėl „Dujotekana“ man kažkodėl bent jau dabar nebeatrodo galinti būti pagrindiniu Rusijos įtakos įtvirtinimo įrankiu Lietuvoje.
Kažkodėl norisi dairytis aplink. O tuomet kyla klausimų. Pavyzdžiui, kodėl net aršiausiems kovotojams prieš Rusijos įtaką Lietuvoje nekelia nerimo kiti akivaizdūs procesai.
Štai tikras ar tariamas „Dujotekos“ pažabojimas Gamtinių dujų įstatymo pataisomis tapo tikru dopingu kitai panašiai, tik daug mažiau išreklamuotai bendrovei „Intergas“.
Ji staiga tapo pajėgi ne tik mesti iššūkius Lietuvos Vyriausybės bent jau iš dalies vis dar valdomoms „Lietuvos dujoms“.
Kalbama, kad bendrovės tikslas – ne tik nemaža rinkos dalis, bet ir strategiškai valstybei tikriausiai svarbaus dujų tranzito į Kaliningradą kontrolė.
Tokių pavyzdžių būtų galima rasti ir daugiau. Tačiau kai priešas aiškus, negi rūpinsiesi smulkmenomis. Kad ir tokia, jog „Intergas“ genealogija per garsiąją „Itera“ taip pat gali nuvesti į „Gazprom“.
O gal ir „Gazprom“ nebaisi? Juk, pavyzdžiui, Lietuvą nuo Rusijos lyg ir nuoširdžiai sergėjantys konservatoriai iki šiol nejaučia jokios savo kaltės, kad energetinę priklausomybę nuo Rusijos padidino savo rankomis pardavę Rusijos dujų monopolininkei Kauno elektrinę.
Užtat valstybininkų klanu Lietuvoje jau, atrodo, greitai bus gąsdinami net vaikai. Bent jau to galima tikėtis po praėjusios savaitės „sensacijos“, kad valstybininkų klanas gali pasikėsinti ir į Seimo narę D.Mikutienę. Ir tik už tai, kad ji nori Maskvoje besislapstantį V.Uspaskichą už rankos parvesti tiesiai į Lietuvos parlamentą.
Beje, tarp Maskvos priglaustą V.Uspaskichą Lietuvai vėl padovanoti norinčios Darbo partijos rėmėjų, pradžioje minėtos apklausos duomenimis, net 44 proc. neigiamai vertina Rusijos politinę santvarką.
Nors dėl R.Pakso pašalinimo iš posto Maskva atvirai virkauja iki šiol, pasirodo, net 57 proc. šio politiko rėmėjų taip pat teigia nepritarią Kremliaus kuriamai valstybei.
Todėl ir kyla klausimas, ar Lietuva tikrai mato, kokiais būdais ir pro kurias duris į mūsų šalį bando veržtis Kremliaus kariaunos?