Kaip pranešė Panevėžio miesto savivaldybė, Senamiesčio gatvėje, pirmosios
miesto bažnyčios ir pirmųjų kapinių vietoje, jau įrengta grandininiais
atitvarais aptverta akmenimis grįsta aikštelė.
Penktadienį čia bus
atidengtas ir granitinis akmuo. Jame bus iškalta pirmoji miesto schema,
nurodanti pirmąją bažnyčią, kapines, smuklę ir kitus objektus.
Šioje vietoje penktadienį taip pat vyks teatralizuota istorijos pamoka,
kurios metu bus pasakojama apie svarbiausius Panevėžio istorijos įvykius,
supažindinama su seniausios miesto gatvės ir seniausios bažnyčios atsiradimo
istorija.
Pirmosios miesto bažnyčios įamžinimo darbams savivaldybė skyrė 50 tūkst.
litų.
Nugludintą didžiulį akmenį, kuris, kaip spėjama, yra prieš pusę amžiaus
statytos šventovės slenkstis, vasarą aptiko Panevėžio istoriją tyrinėjantys
archeologai. Ten pat rasti ir septynių mirusiųjų griaučiai.
Archyviniai dokumentai byloja, jog pirmoji medinė bažnytėlė Panevėžyje
buvo pastatyta praėjus ketveriems metams po miesto įkūrimo. Ją statyti
paskatino tai, kad, praėjus kiek daugiau kaip šimtmečiui po Lietuvos
krikšto, Panevėžyje vis dar buvo gyva pagonybės dvasia.
Antra bažnytėlė pirmosios vietoje iškilo po 130 metų. Ją sunaikino
Lietuvą okupavusi švedų kariuomenė. Tuomet maldos namai pastatyti arčiau
miesto centro, šalia įkurtos kapinės.
Šie maldos namai buvo nuniokoti ir sugriauti per švedmetį, tačiau kapinės
gyvavo iki pat 20 amžiaus vidurio. Vėliau jų kaimynystėje apsigyvenę žmonės
kapinių žemėje ėmė sodinti daržus, o 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje,
netoli pastačius „Ekrano“ gamyklą, ant mirusiųjų kapų buvo pastatytas vaikų
darželis.