„Pateikti tiktai patys būtiniausi pataisymai, kuriuos būtina įgyvendinti
nedelsiant, taip pat yra naujų nuostatų, kuriomis yra sureaguojama į
iškilusias praktines problemas, kada būtent reikia nustatyti tam tikrus
išimtinius atvejus, kada yra galima dviguba pilietybė", - žurnalistams po
posėdžio teigė vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys.
Pasak jo, pataisomis reaguojama į pastaruoju metus iškilusius klausimus
dėl dvigubos pilietybės, kuri itin aktuali migrantams iš Lietuvos.
Vyriausybė, pritarusi pataisoms, kartu siūlo Seimui sudaryti
tarpinstitucinę darbo grupę naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektui
parengti. Trečiadienį patvirtintomis įstatymo pataisomis numatoma, kad Lietuvos
piliečių vaikams, užsienio pilietybę įgijusiems tik gimus, būtų galima kartu
išlaikyti tokius pat ryšius ir su Lietuva - pagal šiuo metu galiojantį
įstatymą Lietuvos pilietybė tokiems vaikams atimama automatiškai.
„Tokie atvejai, kai abu tėvai ar vienas iš tėvų yra Lietuvos pilietis,
kai gimimu vaikas įgyja kitos valstybės pilietybę ir jis negali apsispręsti,
tokiu atveju mes siūlome, kad jis būtų pripažįstamas ir laikomas teisėtu
Lietuvos piliečiu. Taip pat manome, kad tai yra dvigubos pilietybės
išimtinis atvejis", - kalbėjo ministras.
Kita pataisa, anot ministro, apima buvusioje Sovietų Sąjungos
teritorijoje gyvenusius asmenis, kurie po valstybės žlugimo automatiškai
įgijo valstybės, kurioje tuo metu gyveno, pilietybę.
„Šiuo atveju, jei asmuo nėra išreiškęs savo valios, jei jis nėra paėmęs
pilietybę patvirtinančių dokumentų, nesinaudoja piliečio pareigomis ir
teisėmis, tokiu atveju mes taip pat traktuojame ir siūlome priimti nuostatą,
kad Lietuvos pilietybė jam yra galiojanti", - sakė R.Šukys.
Pilietybę taip pat siūloma palikti ir tiems išeiviams, kurie tapo kitos
valstybės piliečiais tarp 2003 metų sausio 1 dienos iki 2006-ųjų lapkričio
16 dienos. Šią dieną Pilietybės įstatymo nuostatas Konstitucinis Teismas
pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą
pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais. Dvigubos pilietybės klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams -
tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos
pilietybę.
Pernai rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę
įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies
įstatymui.
Didžioji dauguma lietuvių per apklausas pasisako už Lietuvos pilietybės
išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.
Įstatymo pataisoms dar turi pritarti Seimas