Šios organizacijos paskelbtoje pokomunistinių šalių vystymosi 2007 metais
studijoje Lietuvos demokratijos trūkumų indeksas pakilo iki 2,32 punkto (1
yra geriausias rodiklis, 7 - blogiausias) ir dabar yra blogiausias nuo 1999
metų, kuomet siekė 2,29 punkto. Pernai Lietuvos demokratijos trūkumų
indeksas buvo 2,21.
Demokratijos padėtis Lietuvoje yra prasčiausia iš visų trijų Baltijos
valstybių. Estijos indeksas jau trečius metus išlieka stabilus ir siekia
1,96 punkto, Latvijos - kaip ir pernai siekia 2,07 punkto.
Didžiausią įtaką demokratijos trūkumui Lietuvoje turi korupcijos lygis,
kuris tyrime kaip ir pernai yra vertinamas 4 punktais. Lyginant su 2006
metais Lietuvoje pablogėjo pilietinės visuomenės bei teisinės sistemos
padėtis.
„Freedom House" ataskaitoje pabrėžiama, kad korupcija Lietuvoje veši dėl
lėto antikorupcinių programų įgyvendinimo. Nors viešųjų ir privačiųjų
interesų konfliktai tiriami vis atviriau, į paviršių ir toliau reguliariai
išplaukia nauji politinės korupcijos atvejai.
Labiausiai pabrėžiama administracinė korupcija, su kuria žmonės susiduria
į valstybines įstaigas kreipdamiesi žemės planavimo, žemės gražinimo bei
statybų klausimais. Taip pat korupcija ryški atliekant muitinės procedūras
bei kreipiantis į sveikatos apsaugos institucijas.
Centrinės valdžios aparate akcentuojamas augantis biurokratų skaičius,
didelės išlaidos ir prasta vadyba, vietos - finansinės drausmės stoka,
politinėms organizacijoms nepriklausančių kandidatų galimybių dalyvauti
rinkimuose nebuvimas.
Pilietinės visuomenės trūkumų vertinimo indeksas pakilo nuo 1,5 iki 1,75
punkto dėl nesikeičiančios visuomenės sampratos apie pilietinę visuomenę bei
prasto nevyriausybinių organizacijų palaikymo.
Teisinės sistemos vertinimas pablogėjo dėl visuotinio nepasitikėjimo
teismais ir civilinės bei baudžiamosios teisėje reformų neefektyvumo