P.Vaitiekūnas žydų kapavietės klausimą ragina svarstyti neskubant

BNS ir lrytas.lt inf.
Jo teigimu, sprendžiant pastatų griovimo klausimus, nereikia skubėti.
„Be jokios abejonės, mus visų pirma domina tiesa apie bet kurį reiškinį. Mes norime išsiaiškinti tiesą, surasti protingą kompromisą tarp žydų bendruomenės, verslo ir Lietuvos interesų. Mes nesiūlome nei griauti, nei aukštinti esamus pastatus, mes siūlome persvarstyti techninį projektą, kuris buvo patvirtintas ir galų gale nustatyti tikrą (kapinių buvimo vietą - BNS)“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė P.Vaitiekūnas.
Jo teigimu, sprendžiant pastatų griovimo klausimus, nereikia skubėti.
„Kol išsiaiškinsime tiesą, nedarykime skubotų veiksmų, nestatykime naktinis, ar pasislėpę dienomis, palaukime“, - siūlė UR ministras.
Antradienį Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas, taip pat priklausantis minėtai komisijai, BNS sakė, kad premjerui pateikiamose išvadose rekomenduojama pristabdyti statybas ir daryti korekcijas techniniame projekte. Pasak J.Karoso, dalį pastatų gali tekti griauti.
Darbo grupė rekomendavo tikslias kapinių ribas nustatyti atliekant papildomus geodezinius tyrimus. Premjerui taip pat siūloma kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl valstybinės žemės sandorių sudarymo, statybos leidimo išdavimo teisėtumo ir galimos didelės žalos valstybei.
Šnipiškių kapinių klausimą nagrinėja premjero pernai gruodį sudaryta ir praėjusią savaitę performuota darbo grupė. Iki 2007 metų gruodžio 31 dienos darbo grupė dar turi pateikti G.Kirkilui pasiūlymus dėl teritorijos, kurioje buvo Šnipiškių žydų kapinės, statuso ir buvusių Šnipiškių žydų kapinių įamžinimo.
Ginčai dėl to, kurioje vietoje veikė 19 amžiaus viduryje uždarytos žydų kapinės, tęsiasi nuo 2005 metų, kuomet grupė JAV žydų bendruomenės atstovų pasipiktino, anot jų, buvusių žydų kapinių vietoje Vilniaus centre vykstančiomis statybomis.
Komercinį ir brangių apartamentų pastatą Neries krantinėje statantys verslininkai teigia, kad pastatas dygsta ne buvusių žydų kapinių teritorijoje. Žiniasklaidai jie yra pateikę 2005 metais sostinės savivaldybės ir Vilniaus apskrities administracijos patvirtintą schemą, kuri pagrindžia jų teiginius. Pasak verslininkų, sovietų valdžios 1949 - 1950 metais išardytos kapinės buvo kiek toliau, greta esančių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje.
Tačiau Lietuvos istorijos instituto specialistų 2007 metų žiemą pateiktas žemėlapis rodo, kad statybos galimai vyksta ir buvusioje žydų kapinių teritorijoje.
Nutraukti statybų darbus rekomendavo ir tarptautinė ekspertų grupė.
Žydų kapinės, kurių ribas dabar bandoma nustatyti, Vilniaus centre veikė nuo 16 amžiaus. Jos uždarytos 19 amžiuje, o 20 amžiaus viduryje išardytos. Jas uždarius, žydų bendruomenė gavo finansinę kompensaciją iš tuometinės Rusijos caro administracijos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.