Rukloje (Jonavos r.) Jonušo Radvilos mokomajame pulke šeštadienį karių priesaikos ceremonijoje ištikimybę Tėvynei prisiekė 470 vaikinų. Dar neseniai į privalomąją karo tarnybą būdavo sukviečiama maždaug po 800 jaunuolių kas tris mėnesius.
Mokomojo pulko vadas Arūnas Dudavičius pripažino: karo prievolės centrams tampa vis sunkiau sukviesti reikiamą skaičių šaukiamojo amžiaus jaunuolių.
„Dauguma į kariuomenę atėjusių vaikinų yra kilę iš rajonų bei kaimo vietovių, iš vidutines ir mažesnes pajamas turinčių šeimų“, – „Lietuvos rytui“ sakė pulkininkas A.Dudavičius.
Šauktinių skaičiaus mažėjimą lemia ir užsitęsusios politikų diskusijos dėl privalomosios karo tarnybos.
Nemažai jaunuolių viliasi, kad privalomosios tarnybos bus atsisakyta ir liks tiktai profesionali kariuomenė.
„Į kariuomenę turėtų eiti tarnauti tik tie, kurie patys to nori.
Kai gavau šaukimą, pirmiausia pamaniau, kaip reikėtų išsisukti, bet neradus išeities teko atlikti šią pareigą.
Kariuomenės prestižas smunka, nes šauktiniams nekeliama jokių reikalavimų. Surenkami visokie, net ir fiziškai silpni, turintys sveikatos problemų, todėl nėra ko stebėtis, kad kariuomenė vadinama klipatų armija“, – „Lietuvos rytui“ sakė prisistatyti neišdrįsęs šauktinis.
Stebint karių priesaikos ceremoniją ir klausantis sveikintojų kalbų įkyriai piršosi išvada, kad kariuomenės įvaizdis prastėja ne tik dėl ydingo visuomenės požiūrio, bet ir dėl šios institucijos vadovų nesugebėjimo dirbti su šauktiniais.
Ceremonija labiau priminė partizanų pagerbimo šventę nei karių skatinimą tarnauti Tėvynei. Perdėtas dėmesys partizanams ir besikartojantys siūlymai mokytis iš senosios kartos priminė istorijos pamokėlės santrauką.
Retas kalbėtojas šauktiniams priminė jų galimybes šiuolaikinėje kariuomenėje, vaidmenį Europos Sąjungoje bei NATO.