Vyriausybė prašymo dar nesvarstė
Vakar statybos darbų bendrovė „Piniava“ baigė likviduoti gaisro padarinius Panevėžio rajono Naujamiesčio Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčioje.
Iš bažnyčios teritorijos buvo išvežtos suanglėjusios sijos, krūvos metalinių konstrukcijų, visa gesinant gaisrą nuplėšta metalinė stogo danga.
Tačiau net ir aptvarkius gaisravietę Naujamiesčio bažnyčia atrodo ne mažiau kraupiai nei nelaimės dieną: be bokštų, be stogo, langų vietoje – kiaurymės, mūriniuose skliautuose žioji skylės.
Net ir ne specialistui aišku, kad rugpjūčio viduryje gaisro nuniokotai bažnyčiai atstatyti prireiks milijonų litų.
Tik nežinia, kada tai bus padaryta, nes po baisios nelaimės prabėgus beveik mėnesiui pinigų atstatymo darbams tėra vos pelės ašaros.
Jau antrą dieną po gaisro Vyriausybei buvo išsiųstas prašymas skirti lėšų bažnyčios konservavimo, restauravimo bei atstatymo darbams. Tačiau šis dvasininkų raštas kol kas nesvarstytas guli Finansų ministerijoje.
Aukoja tik privatūs asmenys
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas su žiniasklaida apie Naujamiesčio bažnyčios remonto darbus kalbėti nenorėjo, sakė neturintis jokių naujų žinių šia tema.
Kiek šnekesnis buvo vyskupijos kancleris Romualdas Danys, tačiau jo turima informacija nėra daug žadanti.
Pasak kanclerio, dabar ieškoma generalinio rangovo, kuris atliktų bažnyčios konservavimo, vėliau – ir restauravimo darbus. Žiūrima, kas pigiau padarys.
R.Danys sakė girdėjęs, kad Panevėžio rajono savivaldybė skyrė 100 tūkstančių litų, bet tai patvirtinančių dokumentų kurija dar neturi.
Iš Vyriausybės – irgi jokių žinių. Kol kas neatsirado ir jokių rėmėjų, neplaukia lėšos iš užsienio fondų.
Kanclerio žiniomis, į vyskupijos kurijos ir Naujamiesčio bažnyčios atidarytas sąskaitas pinigus perveda tik privatūs asmenys. Kol kas jose sukaupta apie 100 tūkstančių litų.
Garsusis varpas nuo karščio susiplojo
Panevėžio rajono savivaldybė apmokėjo už gaisro padarinių likvidavimo darbus. Buvo pasamdyta brangi aukštuminė technika, statybininkai nuardė per gaisrą suniokotas bokštų konstrukcijas.
„Panevėžio rytas“ Naujamiestyje lankėsi šiems darbams einant į pabaigą.
Abiejose šventoriaus pusėse dar kūpsojo kalnai sulankstytų stogo skardų. Saulės atokaitoje palei mūrinę tvorą buvo sukrauti jau voratinkliais aptraukti ir lapais apkritę klauptai. Žolėje gulėjo bažnyčios kupolo kryžius.
Šventovės laiptai tebebuvo nusėti degėsių gabalais ir plytgaliais, kurie čia sukrito nuo degančių bokštų.
Palei bažnyčios sieną riogsojo dviejų varpų liekanos. Iš mažojo varpo likęs tik metalo laužas, didysis varpas nuo karščio susiplojęs, vienas šonas ištrupėjęs.
Iš pradžių buvo manyta, kad 6 metrų aukštyje įstrigęs varpas liko sveikas. Vieną toną sveriantį Novgorode lietą ir išskirtiniu skambėjimu garsėjusį varpą statybininkai iš gaisravietės vadavo labai atsargiai.
„Nieko iš jo nebeliko“, – valydami sluoksnį statybinių dulkių nuo užrašų varpo šonuose apgailestavo darbininkai.
Į sunkvežimius vakar buvo kraunamos paskutinės metalo konstrukcijų liekanos. Visa tai darbininkai išardė iš bokštų.
Dabar bokštai – tik kiauraviduriai mūro statiniai, žiūrint iš paukščio skrydžio, panašūs į juoduojančias bedugnes.
Skliautų mūras – lyg cukrinis
Prieš išvažiuojant aukštuminei technikai, „Panevėžio ryto“ korespondentė gavo galimybę į gaisravietę žvilgtelėti iš viršaus.
Naujamiesčio bažnyčios bokštai siekė apie 65 metrus. Kranu pakelta ant geležinių grandinių besisiūbuojanti aikštelė sustoja tiesiai virš kiaurymių.
Ten, kur nuplėštas stogas, matyti mūrinių skliautų kupolai. Šiaurinėje pusėje vietoje vieno skliauto žioji skylė.
Pasak gaisro padarinius likvidavusių statybininkų, pats skubiausias darbas dabar turėtų būti bent laikino stogo uždengimas.
Nuo karščio ir ugniagesių išpilto vandens kai kurios skliautų vietos pasidariusios trapios lyg cukrus. Ardydami stogo dangą darbininkai jautė, kaip mūriniai kupolai po kojomis siūbuoja, vietomis sminga.
„Jei iki lietingų orų nespės uždengti stogo, iš bažnyčios pastato nieko nebeliks – drėgmė susigers į sienas, o paskui šaltis jas suskaldys. Jei dabar bažnyčią pakištų po stogu, gal dar spėtų mūras išdžiūti“, – samprotavo darbininkai.
Laukiama ekspertų žodžio
Žvalgytis bažnyčios viduje pavojinga, skliauto dalis gali bet kada įgarmėti vidun. Vieta, kur krito sudegę vargonai, tebėra pajuodusi, grindys įlūžusios.
Ties kiauru skliautu stovi vandens pilnas karutis. Ant baltos kolonos, ten, kur nesiekė atvira ugnis, likusi apsvilusių žolynų juosta.
Bendrovės „Piniava“ gamybos ir technikos direktorius Linas Drilingas sakė, kad sudegusios bažnyčios skliautų konstrukcijų būklę bei visą bažnyčios pastatą apžiūrėjo ir įvertino ekspertai iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto.
Ekspertų išvados lems, ar užteks skliautus sutvirtinti, ar juos reikės permūryti. Oficialių išvadų kol kas nėra.