Už tai, kad iš naujo būtų svarstomos Seimo priimtos, bet prezidento Valdo
Adamkaus nepasirašytos, pataisos antradienį balsavo 64 parlamentarai, o kad
jos būtų laikomos nepriimtomis - 24 parlamentarai.
Jeigu Seimas, pataisas toliau svarstysiantis po savaitės, dėl lengvatos
nepakeis nuomonės, jos galios nuo 2008 metų pradžios iki 2011 metų pabaigos.
Vėliau jos gali būti pratęstos, jei jų naudingumą pripažintų Europos
Sąjunga.
Šalies vadovo nuomone, Seimo priimtos pataisos sudarytų išskirtines
socialinio draudimo sąlygas vienos profesijos asmenų grupei, o tai
prieštarauja Konstitucijoje nustatytam lygiateisiškumo principui.
„Tokiu reguliavimu taip pat būtų sukurtas ydingas precedentas ir kitų
profesijų atstovams siekti sau išskirtinių teisių ar išlygų valstybinio
socialinio draudime“, - Seime antradienį sakė prezidento patarėja Aušra
Rauličkytė.
Pasak jos, lengvatų gali netrukus pareikalauti tekstilininkai,
konkuruojantys su įvežama kitų šalių pigia produkcija, bei tolimųjų reisų
vairuotojai.
Lietuvos laivybos bendrovių teigimu, dalies „Sodros“ įmokų kompensavimas
iš valstybės biudžeto yra reikalingiausias jūrininkams, kurie nuo sovietinių
laikų apie pusę atlyginimo gauna kaip dienpinigius. Pastarieji net
neapmokestinami socialinio draudimo mokesčiu.
Dabar valstybė „Sodros“ įmokas moka už kunigus, ambasadorių žmonas,
specialiųjų tarnybų darbuotojus bei tam tikras socialiai remtinas žmonių
grupes.
Įstatymo pataisos numatė, kad šalyje registruotų laivų savininkai bei
valdytojai „Sodros“ įmokas už jiems priklausančiuose laivuose dirbančius
jūreivius mokėtų tik nuo darbo užmokesčio sumos, neviršijančios 1,5 einamųjų
metų draudžiamųjų pajamų dydžio (2034 lito).
Šiuo metu draudžiamosios pajamos yra 1356 litai.
Tuo tarpu iš valstybės biudžeto būtų mokama įmokos nuo darbo užmokesčio
sudarančio 1,5-5 draudžiamųjų pajamų dydžio (2034-6780 litų). Nuo didesnio
kaip 5 draudžiamųjų pajamų dydžio (6780 litų) atlyginimo įmokos iš viso
nebūtų skaičiuojamos.
Dėl nepalankios mokesčių bazės dabar apie ketvirtadalis Lietuvos kapitalo
įmonėms priklausančių laivų plaukioja su trečiųjų šalių vėliavomis.
Lietuva išlieka jūrininkus kitoms šalims „tiekiančia“ valstybe. Iš viso
dirba apie 12 tūkst. lietuvių jūrininkų, bet tik apie 2,5 tūkst. - su
Lietuvos vėliava plaukiojančiuose laivuose.