Videonaujienose žiūrėkite reportažą.
Kalbėdamas antradienį Vilniuje vykusioje apskritojo stalo diskusijoje
„Valstybė ir tradicinės religijos: sutarčių istorija, reikšmė, perspektyvos“
V.Adamkus pažymėjo būtinumą užtikrinti valstybės ir religijų santykių
šiuolaikiškumą ir jų atitikimą dabartinių laikų aktualijoms, nes Lietuvos
bažnyčios ir bendruomenės nėra vien tik Lietuvos istorijos paminklas, bet ir
gyvi visuomenės nariai.
Prezidento nuomone, nors kartais religinių bendrijų tarpusavio santykius
temdė tam tikri šešėliai, tačiau Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
tolerancijos tradicija buvo labai stipri. Pasak V.Adamkaus, tuomet daug kur
neįsivaizduojamas toks taikus skirtingų religinių tradicijų egzistavimas
vienoje valstybėje yra nusipelnęs daugelio istorikų dėmesio.
Kartu V.Adamkus pažymėjo, kad negalima pamiršti, kaip Lietuvos valstybės
ir tradicinių religinių bendruomenių santykiai buvo kuriami sovietmečiu, kai
religijos laisvė buvo ribojama.
Pasak prezidento, atkuriant Lietuvos valstybingumą, daug padaryta
stengiantis atitaisyti sovietmečio žalą religinėms bendruomenėms: grąžinamas
jų turėtas turtas, sudaromos vis palankesnės sąlygos religiniam švietimui.
Pasak šalies vadovo, šiandien valstybė remia ir socialinę religinių
bendruomenių veiklą, padeda joms saugoti savo paveldą, o religijos laisvė
Lietuvoje neabejotinai įtvirtinta.
Savo pasisakyme V.Adamkus taip pat atkreipė dėmesį į iki šiol neišspręstą
problemą, dėl kurios buvo gavęs ne vieną kreipimąsi: tai tradicinių
religinių bendruomenių sutarčių su Lietuvos valstybe pasirašymo klausimas.
Tokią galimybę teoriškai numato Lietuvos įstatymai, tačiau dėl biurokratinių
trukdžių pagal tarptautinius santykius reglamentuojančius teisės aktus
parengta bendradarbiavimo sutartimi tik su Katalikų bažnyčia.
Diskusija „ Valstybė ir tradicinės religijos: sutarčių istorija, reikšmė,
perspektyvos“ buvo skirta Lietuvos ir Šventojo Sosto pirmosios sutarties -
konkordato - 80-mečiui paminėti.