Vis dėlto pasitvirtino klimatologų įžvalga, kad, sprendžiant iš kelių dešimtmečių tendencijų, tikėtina dažniau sulaukti ekstremalių orų. Karščio bangas keitė stichinių reiškinių mastą įgaunančios liūtys.
Rudeniop jau mažai ką stebina, kad Lietuvoje antrą kartą pražysta obelys. Bet rugpjūčio pabaigoje išgirdome, jog Estijos krantus pasiekė skėriai. Jų rasta įstrigusių paukščių raizguose.
Mokslininkai mano, kad šiuos migruojančius vabzdžius, darančius didžiulę žalą Afrikos bei Azijos pasėliams, į Estiją atbloškė neįprastai šilti oro srautai.
Rugsėjo pradžioje skėrių savo darže rado ūkininkas iš Mažeikių.
Lietuvos miškuose ir pievose aptinkama vis daugiau anksčiau neregėtų vorų. Šylant klimatui keturių centimetrų ilgio vapsvavorių plitimo arealas nuo Vidurio Europos plečiasi į šiaurę.
Apie naujojo klimato reiškinius kalbėjomės su Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėju profesoriumi Arūnu Bukančiu.
* * *
- Skėriai Baltijos šalyse, ryklys Baltijos jūroje, piranijos Lenkijos upėje. Mokykloje mus mokė, kad tai – šiltųjų kraštų gyventojai. Atrodo, mokymo programas jau reikia perrašyti.
- Šių netipiškų mūsų kraštams vabzdžių arealas plyti piečiau nuo mūsų. Bet jie ėmė plisti, užklydo ir į Lietuvą. Tai – netiesioginis įrodymas, kad šiems gyviams čia darosi palankus klimatas.
Apie klimato pokyčius sprendžiame ir pagal augalų bei gyvūnų paplitimą. Jeigu rūšys plinta iš pietų – šyla klimatas.
- Tačiau gandai, kad gal sulauksime karščiausios šimtmečio vasaros, nepasitvirtino.
- Europoje šiemet buvo labai karšta vasara. Daug kur pasiekti rekordiniai karščiai, nuseko vandens telkiniai.
Mes sulaukėme kelių trumpalaikių, bet stiprių orų anomalijų, kurios pasiekė pavojingų stichinių reiškinių mastą.
Praėjusią vasarą nusirito net penkios karščio bangos. Pirmoji – paskutinį gegužės, o paskutinė – paskutinį rugpjūčio dešimtadienį. Oras buvo įkaitęs net iki 34 laipsnių.
Penkios karščio bangos per sezoną – tai tikrai daug. Tokių reiškinių pasitaiko labai retai.
Tačiau vidutinė vasaros temperatūra anaiptol nebuvo rekordinė. Birželis buvo 1,5-3 laipsniais šiltesnis už vidurkį, liepos temperatūra – kaip ir daugiametė, rugpjūtį vidurkis viršytas 2-3 laipsniais.
Šiemetė liepa buvo gana lietinga ir vėsi, palyginti su gretimais mėnesiais.
Vasarą buvo viršyti kai kurių gegužės ir rugpjūčio dienų šilumos rekordai. Jų šiemet buvo nemažai – per dešimt.
Tačiau absoliutus karščio rekordas nebuvo pasiektas. Jis tebėra 37,5 laipsnio.
Kita šios vasaros orų anomalija – stiprūs lietūs. Liepos 5-8 dienomis Vakarų ir Rytų Lietuvoje iškrito labai daug kritulių. Upėse vandens lygis pakilo tiek, kad poplūdis įgijo stichinį mastą.
Akmena-Danė ties Kretinga išsiliejo iš krantų – stichinis vandens lygis buvo viršytas net 124 centimetrais. Nemune ties Rusne liepos 12-ąją vandens lygis buvo 10 centimetrų aukštesnis už stichinį.
Trakuose kritulių iškrito netgi 121 milimetras. Dėl to vandens lygis Totoriškių ežere pakilo 12 centimetrų. Įsivaizduokite, kiek turėjo prilyti, kad viso ežero lygis staiga pakilo.
Lietingomis liepos dienomis buvo užtvindyti dirbami laukai, dėl to nukentėjo žemės ūkis. Lietus pylė per pačią šienapjūtę.
Rugpjūčio 23-iosios naktį po karščių prasidėjo audra. Slinko šaltasis frontas su labai stipriais škvalais ir perkūnija. Tuomet kilo gaisrų, miškus siaubė vėjovartos.
Nukentėjo ir žemės ūkis – buvo išguldyti javai, sutrikdyta rugiapjūtė.
Staigūs vasaros poplūdžiai, kai vandens lygis per dieną ar dvi pakyla daugiau kaip metrą arba netgi du metrus, pavojingi hidrotechniniams įrenginiams – tiltams, užtvankoms, mažosioms vandens elektrinėms. Didelis vandens lygio svyravimas upėse nėra palankus hidroenergetikai ir laivybai.
Tokia padėtis yra jau dabar. Ateityje negalime tikėtis permainų į geresnę pusę. Vandens lygis vasarą dažnai gali nukristi tiek, kad jokia laivyba nebus įmanoma.
- Dabar įdomu prisiminti, jog baiminantis karščių vasaros pradžioje planuota, kad bus draudžiama lankytis miškuose.
- Vienas klimato ekstremalumo požymių – trumpalaikių orų anomalijų padažnėjimas. Tačiau vidutinis per vasarą iškritusių kritulių kiekis beveik atitinka normą.
Šią vasarą pasiektas tik ketvirtos klasės gaisringumas. Nebuvo ilgalaikės sausros.
Rugpjūtį dėl lietaus trūkumo sausra prasidėjo tik Pietų Lietuvoje – Varėnos ir Druskininkų rajonuose. Ten sulaukta tik apie penktadalį turėjusių iškristi kritulių. Jau kelias savaites tuose kraštuose vyrauja didelis gaisringumas.
Klimato permainos labiausiai pažeidžia žemės ir miškų ūkius. Jiems ilgalaikės sausros padaro daugiausia žalos.
Baigiame vykdyti bendrą su kitomis Baltijos šalimis projektą, kuriuo siekėme įvardyti prisitaikymo prie naujo klimato būdus.
Svarstėme 2006 metų pavasarį Kuršių nerijoje kilusio gaisro aplinkybes. Mūsų gaisringumo prognozavimo metodika neįvertina Lietuvos miškų būklės ir stichinių meteorologijos reiškinių masto.
Todėl siūlome tiksliau prognozuoti miškų gaisringumą, atsižvelgiant ne tik į oro temperatūrą bei kritulių kiekį, bet ir į vėjo greitį, sausų nuokritų miško paklotėje kiekį, miško tankumą bei rūšinę sudėtį.
Jei visa tai būtume apskaičiavę prieš kylant gaisrui Kuršių nerijoje, būtume nustatę, kad gaisringumas yra pasiekęs aukščiausią ribą.
Jau tuomet reikėjo riboti poilsiautojų lankymąsi miškuose.
Žemdirbiai jau žino, kad norint auginti daržo kultūras reikia įsirengti laistymo sistemą. Vos 5-6 metus iš dešimties gaunantis derlių verslininkas sau tokios rizikos negali leisti.
Mažinti augalų jautrumą sausrai galima ir papildomai tręšiant, keičiant auginimo technologijas ir lauko darbų terminus. Pagaliau galima iš jau auginamų kultūrų atrinkti atsparesnes sausrai.
Visa tai turi tapti savaime suprantamu dalyku sudarant sėjomainą, parenkant pasėliams didesnių drėgmės išteklių turinčius laukus. Žemdirbiai turi keisti mąstymą ir siekti sumažinti veiklos nuostolius.
Sinoptikai prieš pusę metų, deja, negali pasakyti, kokia bus vasara.
- O kokie bus ruduo ir žiema?
- Amerikiečių nacionalinis klimato prognozių centras, priklausantis Nacionalinei okeanų ir atmosferos administracijai, mūsų regione nuo spalio iki gruodžio prognozuoja artimą vidurkiui temperatūrą.
Žiema numatoma švelni – 1,5 laipsnio šiltesnė už normą.
Norėčiau pabrėžti, kad minėta amerikiečių prognozė gali pasitvirtinti viso labo 55 procentais. Tokiomis prognozėmis nesiremia nei mokslininkai, nei verslininkai.