Kaip informavo opozicinės Naujosios sąjungos frakcijos atstovė spaudai
Birutė Kierienė, po nutarimo projektu pasirašė visų parlamento frakcijų
atstovai, išskyrus liberalus, taip pat atstovaujančius opozicijai.
Anot projekto, referendume Lietuvos piliečiai apsispręstų, ar įteisinti
dvigubą pilietybę.
Teisę inicijuoti referendumą turi ne mažiau nei 300 tūkst. piliečių arba
bent 36 Seimo nariai. Surinkus reikiamus parlamentarų parašus, nutarimo
projektas ir siūlymas pateikiamas Seimui. Jį Seimas svarsto artimiausiame
posėdyje.
Posėdyje, kuriame svarstomas klausimas dėl referendumo paskelbimo, turi
dalyvauti mažiausiai 71 parlamentaras, o už nutarimo projektą, kuriuo
skelbiamas referendumas, balsuoti turi ne mažiau kaip pusė posėdyje
dalyvaujančių parlamentarų - bent 36 parlamentarai.
Tam, kad būtų priimtos Konstitucijos pataisos, į referendumą turi ateiti
ir pataisoms pritarti daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių.
Seimui teikiamame nutarimo projekte teigiama, kad pripažįstant dvigubos
pilietybės svarbą lietuvių kilmės piliečiams ir akcentuojant konstitucinį
pilietybės reguliavimo principą, Seimas skelbia referendumą, kuris būtų
surengtas kartu su artimiausiais Seimo rinkimais 2008 metų rudenį.
Projekte siūloma, kad visuotiniam piliečių balsavimui būtų teikiamas toks
klausimo tekstas: „Pritariu, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir
kitos valstybės piliečiu“.
Referendume būtų siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį,
kurioje numatoma, kad dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiai gali turėti tik
išimtiniais atvejais. Tuo metu konkrečius dvigubos pilietybės įgijimo
atvejus bei tvarką nustatytų įstatymas, todėl dvigubos pilietybės įgijimas
būtų iš dalies vis tiek ribojamas.
„Mes siūlome keisti tik Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį, o 3 dalis
liktų tokia kaip buvusi - ji sako, kad pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką
nustato įstatymas. Todėl mes manom, jog įstatymu būtų nustatyta, kiek ten tų
atvejų bus, kaip įgis ir panašiai“, - BNS aiškino socialliberalų frakcijos
seniūnas Artūras Paulauskas.
Nuogąstavimų, kad priėmus socialliberalų siūlomas pataisas dvigubos
pilietybės įgijimas būtų neribojamas ir tokiu būdu Rusijos piliečiais
laisvai galėtų tapti apie 200 tūkst. Lietuvos rusakalbių, buvo išreiškę
konservatoriai, kurie dvigubą pilietybę siūlo įteisinti ne rengiant
referendumą, o keičiant įstatymus. Jie jau parengė atitinkamas pataisas,
kurias, jei joms neprieštaraus teisininkai, žada paremti ir
socialdemokratai.
Tačiau socialliberalai mano, kad konservatorių siūlomas būdas yra
antikonstitucinis.
Pernai rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę
įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies
įstatymui.
Konstitucinės teisės specialistai ne kartą teigė, kad norint įteisinti
dvigubą pilietybę būtina keisti Konstituciją, o ne atskirus įstatymus.
Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės priklauso tam skirsniui, kuris
gali būti keičiamas tik referendumu.
Dvigubos pilietybės klausimas yra ypač aktualus Lietuvos išeiviams, kurie
įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda teisinį ryšį su Lietuva.
Didžioji dauguma lietuvių per apklausas pasisako už Lietuvos pilietybės
išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.