Ar reiktų brolius Kaczynskius bausti vokiečiais?

Jacekas Komaras
Aleksandras Kwasniewskis, buvęs Lenkijos prezidentas, vokiečių laikraštyje „Vanity Fair“ pareikalavo, kad Vokietijos vyriausybė imtųsi sankcijų prieš premjero Jaroslawo Kaczynskio vyriausybę, jeigu jo politinė formacija laimėtų rinkimus dar kartą.
“Jeigu Kaczynskiai laimės kitus rinkimus ir tęs savo politiką (Vokietijos atžvilgiu), tai Berlynas turėtų peržiūrėti savo politiką Lenkijos atžvilgiu. Į tokius išpuolius, kokie buvo iki šiol, reikia reaguoti kitaip“, – aiškino A.Kwasnewskis ir pridūrė, kad reikia imtis griežtų priemonių.
Tiesą sakant, labai nustebau skaitydamas tokius žodžius.
Nors kai kurie apžvalgininkai tvirtina, kad nereikia stebėtis. Juk broliai Kaczynskiai, premjeras ir prezidentas, visiškai pakeitė politinius svertus santykiuose su Vokietija. O visa tai, kas buvo Lenkijos užsienio politikoje iki brolių Kaczynskių, yra paženklinta A.Kwasniewskio vardu. Ir dabar jis pyksta, kad tie du drįso pamėginti ištrinti skambią pavardę.
Kaczynskių politiką vokiečių spaudoje stipriai kritikavo ir kitas buvęs prezidentas Lechas Walęsa. Vis dėlto jį dar galima suprasti. „Žvėriškai“ jis nemėgsta dvynių, nuo to momento, kai susipyko su jais dešimto dešimtmečio pradžioje. Tada broliai apkaltino jį išdaviku ir spec. tarnybų agentu. L.Walęsa iki šiol to negali pamiršti.
O A.Kwasniewskis bando save parodyti, kaip aukščiausios klasės, pasaulinio lygio politiką. Vienas internautas savo komentare paklausė, ar kažkas įsivaizduoja, pavyzdžiui, buvusį JAV prezidentą Billą Clintoną ar kurį kitą, reikalaujantį iš pasaulio, kad įvestų sankcijas prieš George’o W.Busho valdomą Ameriką? Nors ir jiems nepatinka G.W.Busho užsienio politika. Kritikavo, bet neperžengė tam tikrų padorumo ribų.
A.Kwasniewskis po interviu pasirodymo aiškino, kad žurnalistas jo nesuprato ir jis norėjo pasakyti visiškai ką kitą. Vis dėlto A. Kwasniewskis toliau lieka pakankamai aktyvus politikas. Neseniai paskelbė, kad ves kairiųjų ir centro koaliciją į rinkimus, nors pats nebalotiruos į Seimą. Dėl ko? Pats aiškino, kad jis nori likti politinių autoritetu. Iš jo ankstesnių pasisakymų ir veiksmų galima suprasti, kad jis turi omenyje tai, kad nori tapti autoritetu, kuris bus gerbiamas ne tik Lenkijoje ar Europoje, bet visame pasaulyje. Dėl to jam tapti paprastu Seimo nariu ne labai tinka. Tuo labiau, kad jis dar neatsisakė minčių gauti svarbų Europos Sąjungoje ar kitose tarptautinėse organizacijose aukštą postą.
Jo griežčiausi kritikai tvirtina, kad A.Kwasniewskis dėl to, jog jį laikytų tikrų tikrausiu europiečiu, gali padaryti daug – net išduoti Lenkijos nacionalinius interesus (tuo ir kaltino A.Kwasniewskį ir po interviu pakartojo savo kaltinimus publicistai iš brolių Kaczynskių rato).
Tiesa, kad broliai Kaczynskiai, veikiami savo neaiškios kilmės kompleksų, sugadino santykius su Vokietija (galima tik priminti priekaištus Vokietijai dėl balsavimo ES, kai premjeras, siekdamas įrodyti, kad Lenkija turėtų turėti daugiau balsų, pasakė, kad jeigu ne vokiečiai, šiandien Lenkijoje gyventų 60 mln. žmonių).
Vis dėlto reikia pripažinti, kad vokiečiai puikiai pasinaudojo brolių Kaczynskių kompleksais ir dėl to silpnėjančia Lenkijos pozicija Europoje. Jie jaučia, kad Lenkijos niekas negins, todėl kelia Varšuvai vis didesnius reikalavimus.
Reikalauja, kad Lenkija atiduotų meno ir kultūros kūrinius, kurie po karo atiteko jai dėl vienų ar kitų aplinkybių. Pirma. Vokiečiai reikalauja iš lenkų, bet patys net negalvoja grąžinti tuos Lenkijos meno ir kultūros kūrinius, kurie iki šiol guli Vokietijos muziejuose. Sako: parodykite gerą valią, grąžinkite viską, ką turite, ir mes tada pagalvosime, ar ir jums grąžinti karo metu pagrobtus kūrinius. Antra. Kodėl nekelia tokių reikalavimų Rusijai? Prancūzijai? Nekelia net Nyderlandams, kur irgi daug po karo išvežtų iš Vokietijos kūrinių. Dvigubas standartas? Ne. Berlyno skirtas derybininkas viename interviu buvo visiškai atviras. Jis pasakė, kad Lenkija jiems tarytum eksperimentas. Dėl to, kad jos tarptautinė pozicija susilpnėjo, reikia praminti kelią susigrąžinant vertingus daiktus, kuriuos Vokietija prarado po pralaimėto karo. Kai Lenkija grąžins meno ir kultūros kūrinius, vokiečiai įgis patirties, kaip „kovoti“ su stipresniais ir svarbesniais.
Vokiškas cinizmas? Greičiausiai ne. Savotiškas realpolitik. Lenkai patys pasistengė, kad taip įvyktų. Buvusio prezidento, valstybės galvos žodžiai tai geriausiai įrodo.
Lenkija dabar išgyvena labai sunkią krizę, politinį chaosą, vyksta kova dėl Lenkijos vizijos ateityje. Vieni sako, kad be gailesčio, dėl asmeninių ambicijų yra griaunama demokratija, kiti sako, kad revoliucija reikalauja aukų. Žodžiu, stiprus ir iš tiesų pavojingas Lenkijos demokratijai konfliktas. Bet ar tai reiškia, kad iš karto reikia prašyti užsienio pagalbos? Juk Lenkijoje kol kas viskas vyksta pagal demokratijos principus. Bus rinkimai (nors bus panaudotas “juodasis PR”). Teismas nusprendė, kad buvusio vidaus reikalų ministro Januszo Kaczmareko suėmimas buvo įvykdytas pažeidžiant įstatymus. Opozicija kol kas turi pilną spektrą politinių veiksmų kovoje su broliais Kaczynskiais. Ir, pavyzdžiui, liberali „Piliečių platforma“ jais naudojasi.
Geriausias patarimas, kurį galėjo duoti vokiečiams, - tai kantrybė ir susilaikymas. Panašiai dabar Berlynas ir elgiasi. Dienraštyje „Rzeczpospolita“ cituojami politologo Christopho Beraramo žodžiai. Jis pasakė, kad A.Kwasniewskis neteisus, kviesdamas vokiečius daug stipriau reaguoti į brolių Kaczynskių puolimus: “Jų retorikos nereikia priimti per daug rimtai, bet reikia atsižvelgti į lenkų jautrumą istorijai ir nereikia įsitraukti į bereikalingus kivirčus“.
Protingas patarimas. Juo labiau, kad be gerų santykių tarp Lenkijos ir Vokietijos nebus ramu ES. ES nebus pajėgi reformuotis. O džiaugtis galės tik kitos, daug didesnės ES kaimynės.
Šiais metais atostogavau Vokietijoje. Rytų pusėje. Paprastas vokietis pykta ir nesupranta brolių Kaczynskių „agresijos“ jų šalies ir tautos atžvilgiu. Girdėjau net tokius posakius, kad jeigu Lenkija ir toliau taip elgsis, reikės ją išmesti iš ES, juk diktatūroms nėra vietos “bendrame name“. Buvusio prezidento interviu tik patvirtino jų įsitikimus apie baisią Lenkiją.
Ar A.Kwasniewskis, buvęs valstybės galva, pagalvojo apie milijonus lenkus, kurie gyvena ir dirba Vokietijoje? Jeigu po rinkimų Berlynas imtųsi kažkokiu sankcijų, Lenkijoje tikrai kiltų antivokiškų nuotaikų banga, galbūt vienas kitas vokietis būtų sumuštas. Tai paprasčiausiai atsilieptų Vokietijoje dirbantiems lenkams. Be to, stipriai sumažėtų vokiečių turistų Lenkijoje. Šiandien jie pagrindinis turizmu užsiimančių bendrovių pelno šaltinis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.