„Praradusiems pasirinktą darbą ar užimtumo formą, yra ir bus suteikiama
visa informacija apie darbo paiešką. Tam sutelkiamos bendros teritorinės
darbo biržos ir savivaldybės ar seniūnijos atstovų pajėgos“, - BNS aiškino
SADM Darbo rinkos skyriaus vedėjas Albertas Šlekys.
Jo teigimu, labai svarbus, kad ir patys sąvartyne uždarbiaujantys žmonės
išreikštų norą ieškoti darbo.
Pasak A.Šlekio, pirmu žingsniu bus bandoma kelti ryšius su darbo rinką
praradusių asmenų motyvaciją dirbti, vėliau bus tarpininkaujama juos
įdarbinant. Taip pat ketinama remti tokių asmenų įdarbinimą.
„Vieni jų galės iš karto pasirinkti sau priimtiną darbą, nes apie
penktadaliui darbo vietų darbdaviai jokių kvalifikacinių reikalavimų
nekelia, tai yra, jas gali užimti ir neturintys aukšto išsilavinimo bei
kvalifikacijos asmenys. Kitai grupei bus taikomos įdarbinimo rėmimo
priemonės. Galiu paminėti keletą iš jų - įdarbinimas subsidijuojant,
viešieji darbai, įdarbinimas į darbo biržų finansuotas verslo sukurtas
naujas darbo vietas. Visais atvejais darbdaviams, įdarbinusiems šiuos
asmenis, yra suteikiama darbo užmokesčio subsidija, mokama nuo 6 iki 12
mėnesių, kurios dydis bus iki 1 minimalios mėnesio algos“, - teigia
ministerijos atstovas.
Duomenų, kiek žmonių šiuo metu uždarbiauja Kariotiškėse, nei SADM, nei
Trakų rajono savivaldybė, nei Lentvario seniūnija BNS nepateikė.
Kariotiškių sąvartynas jau skaičiuoja paskutines savo dienas. Dar rugsėjį
jo kaupas turi būti baigtas formuoti ir prasidėti rekultyvacija. Uždarius
Kariotiškes, Vilniaus apskrities gyventojų komunalinės šiukšlės turės būti
vežamos į modernų Kazokiškių sąvartyną.
Iki 2009 metų „be darbo“ liks ir kitų senųjų Lietuvos sąvartynų
„darbuotojai“, nes vietoje senųjų Lietuvoje turi pradėti veikti 11 modernių
regioninių sąvartynų.