„Vienintelis nedviprasmiškas ir teisingas sprendimas - referendumas,
kurio metu Lietuvos žmonės pareikš savo valią dėl dvigubos pilietybės“,-
sako Liberalų sąjūdžio parlamentinės frakcijos seniūnas Petras
Auštrevičius.
Liberalai teigia remsiantys socialliberalų iniciatyvą rengti referendumą,
kuriame siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį - jame teigiama,
kad dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiai gali turėti tik išimtiniais
atvejais.
Pagal socialliberalų siūlymą visuotiniam piliečių balsavimui būtų
teikiamas toks klausimo tekstas: „Pritariu, kad Lietuvos Respublikos
pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“.
Tačiau liberalai mano, kad dėl piliečiams pateikiamo klausimo formuluotės
turi būti toliau diskutuojama.
„Liberalai akcentuoja, jog referendumu siūlomos daryti Konstitucijos
pataisos turi numatyti išlygas dėl dvigubos pilietybės suteikimo. Minimalus
reikalavimas dvigubos pilietybės įgyjimui turėtų būti Lietuvos Respublikos
pilietybės turėjimas pagal kilmę“, - rašoma ketvirtadienį išplatintame
partijos pranešime.
Socialliberalai trečiadienį užregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo
parlamentas skelbia referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo - po juo
pasirašė 40 parlamentarų iš visų politinių partijų frakcijų, išskyrus
liberalus.
Teisę inicijuoti referendumą turi ne mažiau nei 300 tūkst. piliečių arba
bent 36 Seimo nariai. Surinkus reikiamus parlamentarų parašus, nutarimo
projektas ir siūlymas pateikiamas Seimui. Jį Seimas svarsto artimiausiame
posėdyje - tokiu būdu šį klausimą parlamentarai turėtų svartyti antradienį.
Už nutarimo projektą, kuriuo skelbiamas referendumas, balsuoti turi ne
mažiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių parlamentarų, tuo metu bet kuris
posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau nei 71 parlamentaras.
Vadinasi, už referendumo skelbimą turėtų balsuoti ne mažiau nei 36 Seimo
nariai.
Tam, kad būtų priimtos Konstitucijos pataisos, į referendumą turi ateiti
ir pataisoms pritarti daugiau nei pusė balsavimo teisę turinčių piliečių.
Referendume būtų siūloma keisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį,
kurioje numatoma, kad dvigubą pilietybę Lietuvos piliečiai gali turėti tik
išimtiniais atvejais. Tuo metu konkrečius dvigubos pilietybės įgijimo
atvejus bei tvarką nustatytų įstatymas, todėl dvigubos pilietybės įgijimas
būtų iš dalies vis tiek ribojamas.
Nuogąstavimų, kad priėmus socialliberalų siūlomas pataisas dvigubos
pilietybės įgijimas būtų neribojamas ir tokiu būdu Rusijos piliečiais
laisvai galėtų tapti apie 200 tūkst. Lietuvos rusakalbių, buvo išreiškę
konservatoriai, kurie dvigubą pilietybę siūlo įteisinti ne rengiant
referendumą, o keičiant įstatymus. Jie jau parengė atitinkamas pataisas,
kurias, jei joms neprieštaraus teisininkai, žada paremti ir
socialdemokratai.
Tačiau socialliberalai mano, kad konservatorių siūlomas būdas yra
antikonstitucinis.
Pernai rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę
įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančiais pagrindiniam šalies
įstatymui.
Konstitucinės teisės specialistai ne kartą teigė, kad norint įteisinti
dvigubą pilietybę būtina keisti Konstituciją, o ne atskirus įstatymus.
Konstitucijos straipsnis dėl pilietybės priklauso tam skirsniui, kuris
gali būti keičiamas tik referendumu.
Dvigubos pilietybės klausimas yra ypač aktualus Lietuvos išeiviams, kurie
įgiję kitos valstybės pilietybę, praranda teisinį ryšį su Lietuva.
Didžioji dauguma lietuvių per apklausas pasisako už Lietuvos pilietybės
išsaugojimą asmenims, įgijusiems kitos valstybės pilietybę.