Beveik du dešimtmečius Klaipėdos r. veikiančio žemės ūkio kooperatyvo „Vytaučiai“ pajininkai pradėjo maištauti prieš pirmininką: jie kreipėsi į rajono policijos komisariatą pareikšdami, kad vadovą įtaria savavaldžiavimu ir galbūt kooperatyvo turto pasisavinimu. Pajininkai teigia, jog pirmininkas nori perimti visą kooperatyvo valdymą.
Tačiau vadovas neigia tokius tvirtinimus, laikydamas juos išgalvotais, o nuosavo ūkio ir kooperatyvo bendradarbiavimą teigia grindžiantis sutartimis ir kruopščia buhalterija.
Jokios naudos
Plikių k. gyvenanti Karolina Žilinskienė – „Vytaučių“ kooperatyvo narė jau daugiau nei pusantro dešimtmečio, tačiau jokios realios naudos iš to neturi.
– Kai po kolūkių griūties sunešę savo baltuosius čekius pirkome buvusio kolūkio objektus ir kūrėme bendrovę, visuotiniame susirinkime buvo nuspręsta, jog saviems žmonėms po 3 ha žemės apdirbs nemokamai, o kam reikės daugiau – už pusę kainos. Tai didelė pagalba, tačiau pastaraisiais metais tų žemių mums niekas nebedirba. Pajininkams turėtų priklausyti ir bendrovės pelnas, tik nepamenu, kada jis bebuvo mums atiduotas.
Prieš keletą metų, kai kooperatyvas uždirbo 18 tūkst. Lt pelno, tik visų kooperatyvo narių pastangų dėka pavyko tuos pinigus išsireikalauti. Dabar nežinome, kur pinigai nukeliauja. Neseniai išgirdome, kad kooperatyvas turi 0,5 mln. Lt skolų. Kur neturės, jeigu perka trąšas, traktorius, moka didelius atlyginimus traktorininkams, o vieną dieną vietoj atlyginimo traktorininkui atidavė traktorių ir mašiną, – pasakojo K.Žilinskienė.
Grupė kooperatyvo narių, tarp kurių, be K.Žilinskienės, buvo Liudvikas Kvasys, Vladislovas Paulavičius, Ramutė Lajauskienė, Petras Urbonavičius bei kiti, pasakojo, kad konfliktas prasidėjo, kai kooperatyvo pirmininkas Ipolitas Bitinas ėmė savarankiškai ūkininkauti. Tada ir tapo nebeaišku, kur kooperatyvo, o kur ūkininko turtas.
– Iš pradžių savo laukus jis mūsų traktoriais arė, nes pats nė vieno neturėjo. Gal dokumentuose ką ir rašydavo, bet mes netikrinome, susimokėjo jis ar ne. Gal patikrins ekonominė policija? – mąstė K.Žilinskienė.
Dar vienas bendrovės narys tvirtino, kad dirbtuvėse stovi du traktoriai – vienas ūkininko I.Bitino, kitas – jo vadovaujamos bendrovės. Ir kaip reikią supaisyti, kas ir už kieno pinigus juos remontuoja.
Pajus perka pirmininkas...
Tačiau dar labiau viskas pasikeitę, kai I.Bitinas, „kaip tie Pasvalio berniukai“, pradėjo supirkinėti kooperatyvo narių pajus...
– Seniau buvo rengiamos derliaus nuėmimo šventės, teikiamos naujametės dovanos. Susirinkdavome į būrį, jautėmės esą kolektyvas. Paskui nieko nebeliko, įvyko lūžis. I.Bitinas pradėjo pigiai supirkinėti pajus. Kas išvažiavo gyventi kitur, kas šiaip pardavė, kitam mirus paveldėtojai taip pat nenorėjo į bendrovę lįsti. O kartą mus paprasčiausiai apgavo.
Viena moteris norėjo parduoti savo pajų, kooperatyvo nariai būtų pirkę už parduotą traktorių, tačiau pirmininkas pasakė, kad negalima. Tik vėliau pats už centus nusipirko. Dabar moteris verkia apsigavusi, – kalbėjo K.Žilinskienė.
Kooperatyvo narys V.Paulavičius sakė, kad ir pas jį pirmininkas buvo atvažiavęs su pinigais ir buteliu.
– Kalbėjome, prašė parduoti. Tai buvo pernai. Sakau, reikia pas notarą važiuoti. O jis – nereikia nieko, pinigai už popierius. Nepardaviau, – prisimena V.Paulavičius.
– Supirkinėjo čekius pigiai, norėjo įsitvirtinti. Kažkas tokią veiklą vykdė Pasvalyje, o dabar viskas vyksta čia, nes ir jis pats iš tų kraštų, – dėstė kooperatyvo narė R.Lajauskienė.
600 ha nuomojamos žemės dirbantis kooperatyvas savo nariams jau ne vienerius metus jokių dividendų nemoka. Šį pavasarį po kelerių metų pertraukos pavyko sušaukti susirinkimą. Vienas kertinių susirinkimo dokumentų buvo nutarimas kitą susirinkimą šaukti rugpjūčio pabaigoje ir iš skolų dinamikos spręsti, ar dar beverta toliau būti kartu. Gal geriau viską išparduoti, o pinigus pasidalyti?
– Nutarėme antroje rugpjūčio pusėje vėl susirinkti ir galutinai apsispręsti.
Kadangi susirinkimas vis nesurengiamas, kreipėmės į policiją. Norime susipažinti su gegužės 5 d. susirinkimo nutarimų vykdymu. Ir dar manome, kad pirmininkas piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo K.Žilinskienė.
Ydingas įstatymas?
„Vytaučių“ žemės ūkio kooperatyvo valdybos pirmininką I.Bitiną kalbinome, kad gautume atsakymus į kooperatyvo narių iškeltas abejones.
– Iš tikrųjų esame bendrovė, nors vadinamės kooperatyvu ir veikiame pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą. Tai reiškia, kad kiekvienas narys, nepriklausomai nuo turimo pajaus dydžio, susirinkime turi tik vieną balsą. Ir net jeigu pajų turi daugiau nei pusę (aš turiu), jokio lemiamo balso tai nesuteikia. Jeigu tie žmonės man parduotų daugiau ir aš turėčiau 99 proc. pajų, o kiti 1 proc., bet jų būtų daug asmenų, mane sutvarkytų. Tai įstatymo trūkumas, jis neatitinka dabartinio laikmečio, – samprotavo I.Bitinas.
Pirmininkas mano, jog tuo klausimu turėtų pagalvoti Bendrovių asociacija. Turintis daugiau pajų vis vien nieko negali, pavyzdžiui, nupirkti būtiną pirkinį, priimti ekonomišką sprendimą.
– Žmonės priešinasi: mes nieko nenorime, nieko nepirk, jokio progreso nedaryk ir t. t. Jie nieko nežino ir nebalsuoja, – apie kooperatyvo narius, tarp kurių nemažai pensininkų, pasakojo pirmininkas.
Tačiau pirmininkas nesutiko, kad bendrovės likvidavimas būtų priimtina išeitis.
– Yra trys, galima sakyti – vienas žmogus, kuris važinėja ir skleidžia visas tas kalbas. Tai K.Žilinskienė. Esą aš tik vadovauju ir nieko nedarau. Bet gamyba vyksta, 600 ha dirbame. Aš dirbu visų labui, – sakė pašnekovas.
Vis dėlto pajininkų rūpestis suprantamas – kam tuos pajus laikyti ir jokių dividendų negauti? Išpardavus turtą būtų galima šiek tiek uždirbti. I.Bitinas atsakė:
– Jų pozicija gal ir suprantama. Įstatymas numato, kad bendrovė gali nariams paskirstyti tik 10 proc. pelno. Kelis tūkstančius litų paskirsčius pusei šimto kooperatyvo narių išeis po keliolika litų. Tačiau kodėl reikėtų sugriauti šiuos pastatus? Aš tam prieštarauju. Statėme, dirbome, sudarytos ilgalaikės penkerių metų žemės nuomos sutartys.
Jiems sakau: išperkamosios nuomos būdu esame įsigiję traktorių, dar reikia grąžinti apie 70 tūkst. Lt, baigsime metus, bus noras – surasime investuotoją ir parduosime. Jeigu kas nori, prašau, tegul parašo prašymą, reikalauja pinigais ar natūra, atiduosime. Esu jiems tai aiškinęs. Man jau 60 metų, nesiruošiu kalnų nuversti, bet išardyti ir sudaužyti tokį objektą...
Paminėjus, kad net 3 ha jiems kooperatyvas nedirba, pirmininkas sakė, jog niekas nieko nebeaugina, todėl ir žemės dirbti neprašo. Prašytų – niekas neatsisakytų. O susirinkimui rugpjūčio mėnuo esąs labai netinkamas laikas – pats darbymetis, kiekviena giedra valanda brangi, todėl ir neįvykęs tas susirinkimas. Be to, atsakymas į visiems rūpimą klausimą, ar sumažėjo skolos, nepaaiškėtų, nes pinigai už parduotus grūdus ateisią tik po mėnesio kito.
Logikos pirmininko mintyse esama.
Pirmininkauja ir ūkininkauja
Pirmininkas neneigė, kad turi ir savo ūkį, kombainą, traktorių.
– Mano kombainas dabar pjauna bendrovės laukuose, nes vienas sugedo, – sakė pašnekovas.
Paklaustas, ar tai įprasta jų bendrovėje, mat pajininkai nuogąstauja, kad pirmininkas naudojasi bendrovės technika ir už tai nesumoka, I.Bitinas atsakė:
– Tai įprasta, mes atsiskaitome. Jeigu nepasitiki, tegul kviečia kontrolę. Kiek pasinaudojame, tiek ir sumokame pagal nustatytus įkainius. Kiekvienas žmogus gali pasisamdyti. Štai aš bendrovės reikalais savo automobiliu važinėju. Taip pat nuomojame patalpas, kuriose remontuojami sunkvežimiai. Jos be naudos stovėtų, o dabar uždirbami pinigai.
Esant tokioms veikloms 30 tūkst. Lt pelnas, kurį bendrovė pastaruoju metu gavo, kiek per „skystas“, tačiau pirmininkas ir tam rado paaiškinimą. Traktorininkų atlyginimai darbymečiu siekią 3 tūkst. Lt, kuras brangus, trąšos taip pat. Visa laimė, kad ir grūdai pabrango, tačiau žemės ūkį aptarnaujančios firmos jau žiūrinčios, kaip čia galėtų daugiau nulupti...
Į klausimą, ar ekonomiškiau ūkininkauti privačiai, ar bendrovėje, I.Bitinas atsakė:
– Ūkininkauti prasmingiau. Bendrovėje kaip dirbo kolūkiniais laikais, taip ir dabar dirba. Jei nestovėsi ir neprižiūrėsi, gerų rezultatų nesitikėk. Dirbdamas ūkininkui žmogus atsakingesnis.
Vis dėlto kuo paaiškinti pirmininko norą turėti kuo daugiau pajų bendrovės, kurios metinis pelnas tesiekia 30 tūkst. Lt? Juk esant tokiam pelnui pusę pajų turintis pirmininkas dividendų gali gauti daugiausiai pusantro tūkstančio litų. Juokingi pinigai ūkininkui. Gal tikimasi įstatymo pakeitimų, o gal pirkti visus pajus?
– Kur kitur investuoti? Pajai yra tam tikros akcijos, į kurias galima įdėti pinigus, ten tegul ir stovi. O dėl bendrovės perspektyvų, manau, turėtume gyvuoti. Jeigu žmonės labai norės ardytis, tai jų valia. Bet jų siekis neapgalvotas, – sakė „Vytaučių“ kooperatyvo pirmininkas I.Bitinas.
Jeigu kooperatinė bendrovė netikėtai taptų žemės ūkio bendrove, pasikeistų ir pajininkų galios, ir dividendams skiriamo pelno dalis, nes tada tektų vadovautis Žemės ūkio bendrovių įstatymu. Nuo spalio 1 d. įsigaliosiantys Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimai numato galimybę reikalavimus atitinkantiems kooperatyvams tapti žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis, tačiau joms ir toliau teks paisyti to įstatymo, pagal kurį iki šiol gyveno „Vytaučių“ žemės ūkio kooperatyvas.
Apie raštą Klaipėdos r. policijai, kuriame I.Bitinas įvardijamas kaip galintis naudotis bendrove asmeniniais tikslais, pirmininkas sakė nieko dar negirdėjęs.
– Matyt, ta pati Žilinskienė parašė. Kuo aš galėčiau naudotis asmeniniais tikslais? Viskas registruojama. Konfliktas ne bendrovės. Tarp manęs ir Žilinskienės nuo seno tvyro nesantaika, – prisipažino bendrovės pirmininkas.
Praėjus daugiau kaip savaitei po skundo įteikimo, I.Bitinas dar nebuvo apklaustas Klaipėdos r. policijos komisariato tyrėjų.