Maiš­tas ar mui­lo bur­bu­las?

Be­veik du de­šimt­me­čius Klai­pė­dos r. vei­kian­čio že­mės ūkio ko­o­pe­ra­ty­vo „Vy­tau­čiai“ pa­ji­nin­kai pradėjo maiš­tau­ti prieš pir­mi­nin­ką: jie krei­pė­si į ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą pa­reikš­da­mi, kad va­do­vą įta­ria sa­va­val­džia­vi­mu ir gal­būt ko­o­pe­ra­ty­vo tur­to pa­si­sa­vi­ni­mu. Pa­ji­nin­kai tei­gia, jog pirmi­nin­kas no­ri per­im­ti vi­są ko­o­pe­ra­ty­vo val­dy­mą.

Ta­čiau va­do­vas nei­gia to­kius tvir­ti­ni­mus, lai­ky­da­mas juos iš­gal­vo­tais, o nuo­sa­vo ūkio ir kooperatyvo ben­dra­dar­bia­vi­mą tei­gia grin­džian­tis su­tar­ti­mis ir kruopš­čia bu­hal­te­ri­ja.

Pli­kių k. gy­ve­nan­ti Ka­ro­li­na Ži­lins­kie­nė – „Vy­tau­čių“ ko­o­pe­ra­ty­vo na­rė jau dau­giau nei pus­an­tro dešimt­me­čio, ta­čiau jo­kios re­a­lios nau­dos iš to ne­tu­ri.

– Kai po ko­lū­kių griū­ties su­ne­šę sa­vo bal­tuo­sius če­kius pir­ko­me bu­vu­sio ko­lū­kio ob­jek­tus ir kū­rė­me ben­dro­vę, vi­suo­ti­nia­me su­si­rin­ki­me bu­vo nu­spręs­ta, jog sa­viems žmo­nėms po 3 ha že­mės ap­dirbs nemoka­mai, o kam rei­kės dau­giau – už pu­sę kai­nos. Tai di­de­lė pa­gal­ba, ta­čiau pas­ta­rai­siais me­tais tų že­mių mums nie­kas ne­be­dir­ba. Pa­ji­nin­kams tu­rė­tų pri­klau­sy­ti ir ben­dro­vės pel­nas, tik ne­pa­me­nu, ka­da jis be­bu­vo mums ati­duo­tas.

Prieš ke­le­tą me­tų, kai ko­o­pe­ra­ty­vas už­dir­bo 18 tūkst. Lt pel­no, tik vi­sų ko­o­pe­ra­ty­vo na­rių pastangų dė­ka pa­vy­ko tuos pi­ni­gus iš­si­rei­ka­lau­ti. Da­bar ne­ži­no­me, kur pi­ni­gai nu­ke­liau­ja. Ne­se­niai iš­gir­do­me, kad ko­o­pe­ra­ty­vas tu­ri 0,5 mln. Lt sko­lų. Kur ne­tu­rės, jei­gu per­ka trą­šas, trak­to­rius, mo­ka di­de­lius at­ly­gi­ni­mus trak­to­ri­nin­kams, o vie­ną die­ną vie­toj at­ly­gi­ni­mo trak­to­ri­nin­kui ati­da­vė trak­to­rių ir ma­ši­ną, – pa­sa­ko­jo K.Ži­lins­kie­nė.

Gru­pė ko­o­pe­ra­ty­vo na­rių, tarp ku­rių, be K.Ži­lins­kie­nės, bu­vo Liud­vi­kas Kva­sys, Vla­dis­lo­vas Paulavičius, Ra­mu­tė La­jaus­kie­nė, Pet­ras Ur­bo­na­vi­čius bei ki­ti, pa­sa­ko­jo, kad kon­flik­tas pra­si­dė­jo, kai ko­o­pe­ra­ty­vo pir­mi­nin­kas Ipo­li­tas Bi­ti­nas ėmė sa­va­ran­kiš­kai ūki­nin­kau­ti. Ta­da ir ta­po ne­be­aiš­ku, kur ko­o­pe­ra­ty­vo, o kur ūki­nin­ko tur­tas.

– Iš pra­džių sa­vo lau­kus jis mū­sų trak­to­riais arė, nes pats nė vie­no ne­tu­rė­jo. Gal do­ku­men­tuo­se ką ir ra­šy­da­vo, bet mes ne­tik­ri­no­me, su­si­mo­kė­jo jis ar ne. Gal pa­tik­rins eko­no­mi­nė po­li­ci­ja? – mąs­tė K.Ži­lins­kie­nė.

Dar vie­nas ben­dro­vės na­rys tvir­ti­no, kad dirb­tu­vė­se sto­vi du trak­to­riai – vie­nas ūki­nin­ko I.Bitino, ki­tas – jo va­do­vau­ja­mos ben­dro­vės. Ir kaip rei­kią su­pai­sy­ti, kas ir už kie­no pi­ni­gus juos re­mon­tuo­ja.

Ta­čiau dar la­biau vis­kas pa­si­kei­tę, kai I.Bi­ti­nas, „kaip tie Pa­sva­lio ber­niu­kai“, pra­dė­jo supirkinė­ti ko­o­pe­ra­ty­vo na­rių pa­jus...

– Se­niau bu­vo ren­gia­mos der­liaus nu­ė­mi­mo šven­tės, tei­kia­mos nau­ja­me­tės do­va­nos. Su­si­rink­da­vo­me į bū­rį, jau­tė­mės esą ko­lek­ty­vas. Pas­kui nie­ko ne­be­li­ko, įvy­ko lū­žis. I.Bi­ti­nas pra­dė­jo pi­giai supirki­nė­ti pa­jus. Kas iš­va­žia­vo gy­ven­ti ki­tur, kas šiaip par­da­vė, ki­tam mi­rus pa­vel­dė­to­jai taip pat ne­no­rė­jo į ben­dro­vę lįs­ti. O kar­tą mus pa­pras­čiau­siai ap­ga­vo.

Vie­na mo­te­ris no­rė­jo par­duo­ti sa­vo pa­jų, ko­o­pe­ra­ty­vo na­riai bū­tų pir­kę už par­duo­tą trak­to­rių, tačiau pir­mi­nin­kas pa­sa­kė, kad ne­ga­li­ma. Tik vė­liau pats už cen­tus nu­si­pir­ko. Da­bar mo­te­ris ver­kia ap­si­ga­vu­si, – kal­bė­jo K.Ži­lins­kie­nė.

Ko­o­pe­ra­ty­vo na­rys V.Pau­la­vi­čius sa­kė, kad ir pas jį pir­mi­nin­kas bu­vo at­va­žia­vęs su pi­ni­gais ir bute­liu.

– Kal­bė­jo­me, pra­šė par­duo­ti. Tai bu­vo per­nai. Sa­kau, rei­kia pas no­ta­rą va­žiuo­ti. O jis – ne­rei­kia nie­ko, pi­ni­gai už po­pie­rius. Ne­par­da­viau, – pri­si­me­na V.Pau­la­vi­čius.

– Su­pir­ki­nė­jo če­kius pi­giai, no­rė­jo įsi­tvir­tin­ti. Kaž­kas to­kią veik­lą vyk­dė Pa­sva­ly­je, o da­bar viskas vyks­ta čia, nes ir jis pats iš tų kraš­tų, – dės­tė ko­o­pe­ra­ty­vo na­rė R.La­jaus­kie­nė.

600 ha nuo­mo­ja­mos že­mės dir­ban­tis ko­o­pe­ra­ty­vas sa­vo na­riams jau ne vie­ne­rius me­tus jo­kių di­vi­den­dų ne­mo­ka. Šį pa­va­sa­rį po ke­le­rių me­tų per­trau­kos pa­vy­ko su­šauk­ti su­si­rin­ki­mą. Vie­nas ker­ti­nių susirin­ki­mo do­ku­men­tų bu­vo nu­ta­ri­mas ki­tą su­si­rin­ki­mą šauk­ti rug­pjū­čio pa­bai­go­je ir iš sko­lų dinami­kos spręs­ti, ar dar be­ver­ta to­liau bū­ti kar­tu. Gal ge­riau vis­ką iš­par­duo­ti, o pi­ni­gus pasidaly­ti?

– Nu­ta­rė­me ant­ro­je rug­pjū­čio pu­sė­je vėl su­si­rink­ti ir ga­lu­ti­nai ap­si­spręs­ti.

Ka­dan­gi su­si­rin­ki­mas vis ne­su­ren­gia­mas, krei­pė­mės į po­li­ci­ją. No­ri­me su­si­pa­žin­ti su ge­gu­žės 5 d. su­si­rin­ki­mo nu­ta­ri­mų vyk­dy­mu. Ir dar ma­no­me, kad pir­mi­nin­kas pik­tnau­džiau­ja tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi, – „Ūki­nin­ko pa­ta­rė­jui“ pa­sa­ko­jo K.Ži­lins­kie­nė.

„Vy­tau­čių“ že­mės ūkio ko­o­pe­ra­ty­vo val­dy­bos pir­mi­nin­ką I.Bi­ti­ną kal­bi­no­me, kad gau­tu­me at­sa­ky­mus į ko­o­pe­ra­ty­vo na­rių iš­kel­tas abe­jo­nes.

– Iš tik­rų­jų esa­me ben­dro­vė, nors va­di­na­mės ko­o­pe­ra­ty­vu ir vei­kia­me pa­gal Ko­o­pe­ra­ti­nių ben­dro­vių (ko­o­pe­ra­ty­vų) įsta­ty­mą. Tai reiš­kia, kad kiek­vie­nas na­rys, ne­pri­klau­so­mai nuo tu­ri­mo pa­jaus dy­džio, su­si­rin­ki­me tu­ri tik vie­ną bal­są. Ir net jei­gu pa­jų tu­ri dau­giau nei pu­sę (aš tu­riu), jo­kio le­mia­mo bal­so tai ne­su­tei­kia. Jei­gu tie žmo­nės man par­duo­tų dau­giau ir aš tu­rė­čiau 99 proc. pa­jų, o ki­ti 1 proc., bet jų bū­tų daug as­me­nų, ma­ne su­tvar­ky­tų. Tai įsta­ty­mo trū­ku­mas, jis ne­ati­tin­ka dabar­ti­nio laik­me­čio, – sam­pro­ta­vo I.Bi­ti­nas.

Pir­mi­nin­kas ma­no, jog tuo klau­si­mu tu­rė­tų pa­gal­vo­ti Ben­dro­vių aso­cia­ci­ja. Tu­rin­tis dau­giau pa­jų vis vien nie­ko ne­ga­li, pa­vyz­džiui, nu­pirk­ti bū­ti­ną pir­ki­nį, pri­im­ti eko­no­miš­ką spren­di­mą.

– Žmo­nės prie­ši­na­si: mes nie­ko ne­no­ri­me, nie­ko ne­pirk, jo­kio pro­gre­so ne­da­ryk ir t. t. Jie nie­ko ne­ži­no ir ne­bal­suo­ja, – apie ko­o­pe­ra­ty­vo na­rius, tarp ku­rių ne­ma­žai pen­si­nin­kų, pa­sa­ko­jo pirmininkas.

Ta­čiau pir­mi­nin­kas ne­su­ti­ko, kad ben­dro­vės lik­vi­da­vi­mas bū­tų pri­im­ti­na iš­ei­tis. – Yra trys, ga­li­ma sa­ky­ti – vie­nas žmo­gus, ku­ris va­ži­nė­ja ir sklei­džia vi­sas tas kal­bas. Tai K.Žilins­kie­nė. Esą aš tik va­do­vau­ju ir nie­ko ne­da­rau. Bet ga­my­ba vyks­ta, 600 ha dir­ba­me. Aš dir­bu vi­sų la­bui, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Vis dėl­to pa­ji­nin­kų rū­pes­tis su­pran­ta­mas – kam tuos pa­jus lai­ky­ti ir jo­kių di­vi­den­dų ne­gau­ti? Išpar­da­vus tur­tą bū­tų ga­li­ma šiek tiek už­dirb­ti. I.Bi­ti­nas at­sa­kė:

– Jų po­zi­ci­ja gal ir su­pran­ta­ma. Įsta­ty­mas nu­ma­to, kad ben­dro­vė ga­li na­riams pa­skirs­ty­ti tik 10 proc. pel­no. Ke­lis tūks­tan­čius li­tų pa­skirs­čius pu­sei šim­to ko­o­pe­ra­ty­vo na­rių iš­eis po ke­lio­li­ka li­tų. Ta­čiau ko­dėl rei­kė­tų su­griau­ti šiuos pa­sta­tus? Aš tam prieš­ta­rau­ju. Sta­tė­me, dir­bo­me, sudarytos il­ga­lai­kės pen­ke­rių me­tų že­mės nuo­mos su­tar­tys.

Jiems sa­kau: iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bū­du esa­me įsi­gi­ję trak­to­rių, dar rei­kia grą­žin­ti apie 70 tūkst. Lt, baig­si­me me­tus, bus no­ras – su­ra­si­me in­ves­tuo­to­ją ir par­duo­si­me. Jei­gu kas no­ri, pra­šau, te­gul pa­ra­šo pra­šy­mą, rei­ka­lau­ja pi­ni­gais ar na­tū­ra, ati­duo­si­me. Esu jiems tai aiš­ki­nęs. Man jau 60 metų, ne­si­ruo­šiu kal­nų nu­vers­ti, bet iš­ar­dy­ti ir su­dau­žy­ti to­kį ob­jek­tą...

Pa­mi­nė­jus, kad net 3 ha jiems ko­o­pe­ra­ty­vas ne­dir­ba, pir­mi­nin­kas sa­kė, jog nie­kas nie­ko ne­be­au­gi­na, to­dėl ir že­mės dirb­ti ne­pra­šo. Pra­šy­tų – nie­kas ne­at­si­sa­ky­tų. O su­si­rin­ki­mui rug­pjū­čio mė­nuo esąs la­bai ne­tin­ka­mas lai­kas – pats dar­by­me­tis, kiek­vie­na gied­ra va­lan­da bran­gi, to­dėl ir ne­įvy­kęs tas su­si­rin­ki­mas. Be to, at­sa­ky­mas į vi­siems rū­pi­mą klau­si­mą, ar su­ma­žė­jo sko­los, ne­pa­aiš­kė­tų, nes pini­gai už par­duo­tus grū­dus at­ei­sią tik po mė­ne­sio ki­to.

Lo­gi­kos pir­mi­nin­ko min­ty­se esa­ma.

Pir­mi­nin­kas ne­nei­gė, kad tu­ri ir sa­vo ūkį, kom­bai­ną, trak­to­rių.

– Ma­no kom­bai­nas da­bar pjau­na ben­dro­vės lau­kuo­se, nes vie­nas su­ge­do, – sa­kė pa­šne­ko­vas. Pa­klaus­tas, ar tai įpras­ta jų ben­dro­vė­je, mat pa­ji­nin­kai nuo­gąs­tau­ja, kad pir­mi­nin­kas nau­do­ja­si ben­dro­vės tech­ni­ka ir už tai ne­su­mo­ka, I.Bi­ti­nas at­sa­kė:

– Tai įpras­ta, mes at­si­skai­to­me. Jei­gu ne­pa­si­ti­ki, te­gul kvie­čia kon­tro­lę. Kiek pa­si­nau­do­ja­me, tiek ir su­mo­ka­me pa­gal nu­sta­ty­tus įkai­nius. Kiek­vie­nas žmo­gus ga­li pa­si­sam­dy­ti. Štai aš ben­dro­vės rei­ka­lais sa­vo au­to­mo­bi­liu va­ži­nė­ju. Taip pat nuo­mo­ja­me pa­tal­pas, ku­rio­se re­mon­tuo­ja­mi sunkvežimiai. Jos be nau­dos sto­vė­tų, o da­bar už­dir­ba­mi pi­ni­gai.

Esant to­kioms veik­loms 30 tūkst. Lt pel­nas, ku­rį ben­dro­vė pas­ta­ruo­ju me­tu ga­vo, kiek per „skystas“, ta­čiau pir­mi­nin­kas ir tam ra­do pa­aiš­ki­ni­mą. Trak­to­ri­nin­kų at­ly­gi­ni­mai dar­by­me­čiu sie­kią 3 tūkst. Lt, ku­ras bran­gus, trą­šos taip pat. Vi­sa lai­mė, kad ir grū­dai pa­bran­go, ta­čiau žemės ūkį aptar­nau­jan­čios fir­mos jau žiū­rin­čios, kaip čia ga­lė­tų dau­giau nu­lup­ti...

Į klau­si­mą, ar eko­no­miš­kiau ūki­nin­kau­ti pri­va­čiai, ar ben­dro­vė­je, I.Bi­ti­nas at­sa­kė: – Ūki­nin­kau­ti pra­smin­giau. Ben­dro­vė­je kaip dir­bo ko­lū­ki­niais lai­kais, taip ir da­bar dir­ba. Jei nesto­vė­si ir ne­pri­žiū­rė­si, ge­rų re­zul­ta­tų ne­si­ti­kėk. Dirb­da­mas ūki­nin­kui žmo­gus at­sa­kin­ges­nis.

Vis dėl­to kuo pa­aiš­kin­ti pir­mi­nin­ko no­rą tu­rė­ti kuo dau­giau pa­jų ben­dro­vės, ku­rios me­ti­nis pel­nas te­sie­kia 30 tūkst. Lt? Juk esant to­kiam pel­nui pu­sę pa­jų tu­rin­tis pir­mi­nin­kas di­vi­den­dų ga­li gau­ti dau­giau­siai pus­an­tro tūks­tan­čio li­tų. Juo­kin­gi pi­ni­gai ūki­nin­kui. Gal ti­ki­ma­si įsta­ty­mo pa­kei­ti­mų, o gal pirk­ti vi­sus pa­jus?

– Kur ki­tur in­ves­tuo­ti? Pa­jai yra tam tik­ros ak­ci­jos, į ku­rias ga­li­ma įdė­ti pi­ni­gus, ten te­gul ir sto­vi. O dėl ben­dro­vės per­spek­ty­vų, ma­nau, tu­rė­tu­me gy­vuo­ti. Jei­gu žmo­nės la­bai no­rės ar­dy­tis, tai jų va­lia. Bet jų sie­kis ne­ap­gal­vo­tas, – sa­kė „Vy­tau­čių“ ko­o­pe­ra­ty­vo pir­mi­nin­kas I.Bi­ti­nas.

Jei­gu ko­o­pe­ra­ti­nė ben­dro­vė ne­ti­kė­tai tap­tų že­mės ūkio ben­dro­ve, pa­si­keis­tų ir pa­ji­nin­kų ga­lios, ir di­vi­den­dams ski­ria­mo pel­no da­lis, nes ta­da tek­tų va­do­vau­tis Že­mės ūkio ben­dro­vių įsta­ty­mu. Nuo spalio 1 d. įsi­ga­lio­sian­tys Ko­o­pe­ra­ti­nių ben­dro­vių (ko­o­pe­ra­ty­vų) įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai nu­ma­to galimybę rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­tiems ko­o­pe­ra­ty­vams tap­ti že­mės ūkio ko­o­pe­ra­ti­nė­mis ben­dro­vė­mis, tačiau joms ir to­liau teks pai­sy­ti to įsta­ty­mo, pa­gal ku­rį iki šiol gy­ve­no „Vy­tau­čių“ že­mės ūkio ko­o­pe­ra­ty­vas.

Apie raš­tą Klai­pė­dos r. po­li­ci­jai, ku­ria­me I.Bi­ti­nas įvar­di­ja­mas kaip ga­lin­tis nau­do­tis ben­dro­ve as­me­ni­niais tiks­lais, pir­mi­nin­kas sa­kė nie­ko dar ne­gir­dė­jęs.

– Ma­tyt, ta pa­ti Ži­lins­kie­nė pa­ra­šė. Kuo aš ga­lė­čiau nau­do­tis as­me­ni­niais tiks­lais? Vis­kas registruo­ja­ma. Kon­flik­tas ne ben­dro­vės. Tarp ma­nęs ir Ži­lins­kie­nės nuo se­no tvy­ro ne­san­tai­ka, – pri­si­pa­ži­no ben­dro­vės pir­mi­nin­kas.

Pra­ėjus dau­giau kaip sa­vai­tei po skun­do įtei­ki­mo, I.Bi­ti­nas dar ne­bu­vo ap­klaus­tas Klai­pė­dos r. poli­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ty­rė­jų.