Prancūziškoms garstyčioms – lietuviškas derlius

Ban­dy­mai da­vė tei­gia­mų re­zul­ta­tų, to­dėl, ma­no­ma, šiuos au­ga­lus ga­li­ma au­gin­ti ir mū­sų ša­ly­je: prancū­zams bū­tų ža­lia­vos jų pro­duk­ci­jai, o lie­tu­viams žem­dir­biams – pa­pil­do­mas pa­ja­mų šal­ti­nis.

Kaip A. Meš­ko pa­sa­ko­jo ko­le­gos pran­cū­zai, da­bar di­dži­ą­ją da­lį Di­žo­no gars­ty­čių ža­lia­vos su­da­ro impor­tuo­tos iš Ka­na­dos ir ki­tų to­li­mų ša­lių. To­dėl jiems ki­lo idė­ja pa­ieš­ko­ti ža­lia­vos au­gin­to­jų ar­čiau. Prieš tre­jus me­tus į Šir­vin­tas pran­cū­zai at­ve­žė ban­do­mą­ją par­ti­ją ke­lių rū­šių ru­dų­jų garsty­čių (Bras­si­ca nig­ra) sėk­lų.

„Mes apie šiuos au­ga­lus, jų au­gi­ni­mo ag­ro­tech­ni­ką iki tol ne­tu­rė­jo­me jo­kios in­for­ma­ci­jos. Ži­no­jo­me tik tiek, kad gars­ty­čios (tie­sa, ne ru­do­sios, o bal­to­sios) au­gi­na­mos ža­lia­jai trą­šai. Vie­na pa­sė­tų veis­lių pa­si­ro­dė tin­ka­miau­sia, grū­dai su­bren­do ašt­raus, gars­ty­čioms ga­min­ti tin­ka­mo sko­nio“, - „Ūki­nin­ko pa­ta­rė­jui“ pa­sa­ko­jo A. Meš­ko.

Ru­dų­jų gars­ty­čių au­gi­ni­mo tech­no­lo­gi­ja, kaip pa­aiš­kė­jo, nie­kuo ne­si­ski­ria nuo va­sa­ri­nių rap­sų agrotech­ni­kos. “Per tre­jus me­tus pa­ste­bė­jo­me tik to­kį skir­tu­mą, kad gars­ty­čios pri­noks­ta tri­mis keturio­mis sa­vai­tė­mis anks­čiau ne­gu va­sa­ri­niai rap­sai. To­dėl šias gars­ty­čias pa­va­sa­rį ga­li­ma ir pasė­ti kiek vė­liau ne­gu rap­sus, o nuim­ti - anks­čiau.

Tie­sa, gars­ty­čių sėk­los nor­ma ma­žes­nė ne­gu rap­sų – už­ten­ka 2,5-3 kg/ha. Šie­met at­si­ti­ko toks nenuma­ty­tas „eks­pe­ri­men­tas“: sė­jo­me ne­be­icuo­tas gars­ty­čių sėk­las, joms dygs­tant la­bai už­puo­lė spragės, ne­spė­jo­me lai­ku pa­ste­bė­ti - nu­grau­žė dai­gus. Te­ko at­sė­ti iš nau­jo.

Dėl vė­ly­ves­nės sė­jos nie­ko blo­go ne­nu­ti­ko: pa­vyz­džiui, va­sa­ri­nius rap­sus mū­sų ūkis dar tik pra­dė­jo kul­ti, o gars­ty­čios jau nuim­tos, der­lius iš­vež­tas va­ly­ti“, - pa­sa­ko­ja ūkio va­do­vas. Au­gi­nant garsty­čias rei­kia lai­ky­tis vie­no griež­to rei­ka­la­vi­mo – ta­me plo­te bent tre­jus me­tus ne­tu­ri bū­ti augi­na­mi rap­sai. Mat ru­dų­jų gars­ty­čių ir rap­sų sėk­los be­veik ne­si­ski­ria (gars­ty­čios gal kiek smulkes­nės), to­dėl ne­ty­čia der­liu­je pa­si­tai­kiu­sių rap­sų bū­tų ne­įma­no­ma iš­va­ly­ti. Pir­mai­siais me­tais „Kiauk­lių“ ūky­je bu­vo au­gi­na­ma po ke­lis hek­ta­rus kiek­vie­nos rū­šies gars­ty­čių, per­nai jų jau sė­ta 15 ha, o šie­met der­lius nu­kul­tas nuo 20 ha. Pa­sak A. Meš­ko, pa­ly­gin­ti su pernykš­čiu se­zo­nu, šie­met gars­ty­čios da­vė kiek pra­stes­nį der­lių – 1,5-2 t/ha. O 2006 m. iš hek­ta­ro gau­ta per 2 t jau iš­va­ly­tų grū­de­lių.

Šir­vin­tų r. že­mė­se, ku­rios nė­ra to­kios der­lin­gos, kaip, pa­vyz­džiui, Vi­du­rio Lie­tu­vo­je, tai lai­ko­ma ne­blo­gu der­liu­mi. Be to, ūkio tiks­las bu­vo ne tiek siek­ti mak­si­ma­laus der­lin­gu­mo, o la­biau išsiaiškin­ti, ar ru­do­sioms gars­ty­čioms tin­ka mū­sų že­mės ir kli­ma­to są­ly­gos. Per tre­jus me­tus įsitikin­ta, kad jas ga­li­ma au­gin­ti Lie­tu­vo­je.

„Vi­sos že­mės, ku­rios tin­ka rap­sams au­gin­ti, taip pat tin­ka ir ru­do­sioms gars­ty­čioms. Va­sa­ri­nių rapsų ir gars­ty­čių der­lius ūky­je bu­vo pa­na­šus“, - sa­ko A. Meš­ko. Nuo pik­tžo­lių, ken­kė­jų ar li­gų gars­ty­čias ga­li­ma ap­sau­go­ti to­kiais pat pes­ti­ci­dais, ku­rie nau­do­ja­mi rap­sų pa­sė­liuo­se. Sė­ja­mo­sios, kom­bai­nai gars­ty­čių der­liui nuim­ti tin­ka to­kie pat, kaip ir rap­sams.

Eko­no­mi­niu po­žiū­riu gars­ty­čios taip pat tu­rė­tų do­min­ti ūki­nin­kus. „Taip su­si­klos­tę, kad ko­kia bebūtų rin­ko­je rap­sų su­pir­ki­mo kai­na, gars­ty­čios bus 25-30 proc. bran­ges­nės, - sa­ko A. Meš­ko ir pri­du­ria, - no­rint, kad žem­dir­biai bū­tų su­in­te­re­suo­ti au­gin­ti nau­jus au­ga­lus, svar­biau­sia, kad būtų ge­ra su­pir­ki­mo kai­na ir ga­ran­tuo­ta rin­ka. O bū­si­mi su­pir­kė­jai pran­cū­zai, sa­vai­me su­pran­ta­ma, pa­gei­dau­ja ne­ma­žų ža­lia­vos kie­kių“.

Au­ga­li­nin­kys­te be­si­ver­čian­čia­me „Kiauk­lių“ ūky­je da­bar dir­ba­ma 800 ha, au­gi­na­mos tra­di­ci­nės kultūros: ja­vai, rap­sai. Jei­gu Lie­tu­vo­je at­si­ras dau­giau en­tu­zias­tų, no­rin­čių au­gin­ti ru­dą­sias gars­ty­čias, pa­sak A. Meš­ko, ta­da ir jų ūky­je ke­ti­na­ma plės­ti plo­tus, gal­būt net au­gin­ti sėk­li­nę medžia­gą.

Kal­bant apie nau­jos kul­tū­ros mū­sų ša­ly­je – ru­dų­jų gars­ty­čių – au­gi­ni­mo per­spek­ty­vas, rei­kia išspręs­ti dar vie­ną, tei­si­nį, klau­si­mą. Pa­si­ro­do, pa­sė­lių de­kla­ra­ci­jo­se nė­ra to­kios ei­lu­tės, kur bū­tų ga­li­ma gars­ty­čias įra­šy­ti ir gau­ti iš­mo­kas už jų pa­sė­lius. No­rė­da­mi gau­ti iš­mo­kas (kaip ir už ki­tus pa­sė­lius), gars­ty­čių au­gin­to­jai bū­tų pri­vers­ti nu­si­ženg­ti ga­lio­jan­čiai tvar­kai ir gars­ty­čias įra­šy­ti kaip rap­sus. Bet juk tai – ne iš­ei­tis.

„Kau­ne pa­ro­dos „AgroBalt“ me­tu vyks se­mi­na­ras apie ru­dų­jų gars­ty­čių au­gi­ni­mo ga­li­my­bes. Ja­me dalyvaus ir pran­cū­zai. Šio ren­gi­nio vie­nas tiks­lų – at­kreip­ti Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos ir ki­tų valdi­nin­kų dė­me­sį ir pa­kal­bė­ti apie tai, kad gars­ty­čios bū­tų įtrauk­tos į pa­sė­lių de­kla­ra­ci­jas kaip Eu­ro­pos Są­jun­gos re­mia­ma kul­tū­ra. Pran­cū­zai ir­gi su­pran­ta: jei šis klau­si­mas ne­bus iš­spręs­tas, žemdir­biai ne­bus su­in­te­re­suo­ti au­gin­ti gars­ty­čias“, - “Ūki­nin­ko pa­ta­rė­jui” sa­kė A. Meš­ko.