LATGA-A bei fizinis asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami
įpareigoti atsakovus bendrovę „Hesona“, viešąją įstaigą „Hesonos klubas“,
bei saldainius gaminančią bendrovę
„Rūta“ nutraukti neteisėtus veiksmus, susijusius su autoriaus neturtinių
ir turtinių teisių pažeidimu, sunaikinti autoriaus teises pažeidžiančius
kūrinius, apie padarytus pažeidimus paskelbti viešai, nenaudoti kūrinių
viešai komerciniais tikslais, atlyginti ieškovams neturtinę ir turtinę žalą,
priteisti 6 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo
teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Taip pat ieškovai prašė nepranešus atsakovams taikyti laikinąsias
apsaugos priemones: areštuoti saldainių dėžutes su skulptūrų atvaizdais, uždrausti
demonstruoti skulptūras ar jų kopijas, taip pas skulptūrų atvirukus.
Jie nurodė, kad atsakovai savo veiksmais pažeidžia ieškovų neturtines ir
turtines teises. Pažeidimai yra tęstiniai, kiekvieną dieną autoriams daroma
nepataisoma žala. Teismo sprendimo vykdymas gali pasidaryti sudėtingas, o
tam tikrais atvejais ir nebegalimas, nes kiekvienas objekto (saldainio
pakuotės ar atviruko) panaudojimas pažeidžiant autoriaus neturtines teises
sąlygoja vis didėjančią moralinę žalą.
LATGA-A nutarties vykdymą prašė pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui, o
areštuotų daiktų saugojimą užtikrinti atsakovų lėšomis.
Vilniaus apygardos teismas liepos 10 dienos nutartimi ieškovų LATGA-A bei
fizinio asmens prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino.
Šią teismo nutartį atsakovai - bendrovės „Hesona“, „Hesonos klubas“ ir
„Rūta“ - apskundė Apeliaciniam teismui. Tačiau teismas nusprendė, kad
keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį
atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Atsakovai atskiruoju skundu prašė Vilniaus apygardos teismo nutartį
panaikinti. Skundą grindė šiais argumentais: teismo nutartimi pritaikytos
laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne teismo sprendimo įvykdymo
užtikrinimui, bet tam, kad bent tam laikui, kol bus nagrinėjama byla, būtų
suvaržytos atsakovų teisės, nes ieškinio tenkinimas šiuo atveju yra mažai
tikėtinas.
Apeliantų manymu, žemesnės instancijos teismas negali taikyti apribojimo,
kuris pažeidžia teisės aktus. Šiuo atveju skundžiama nutartimi pažeidžiamas
Vyriausybės 1998 m. gruodžio 31 d. nutarimas „Dėl demontuotų tarybinio
laikotarpio paminklų skulptūrų perdavimo“, nes ieškinyje išvardintos
skulptūros buvo perduotos atsakovui „,Hesonos klubas“ viešam eksponavimui.
Be to, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai patirs
didelę žalą. Priimdamas skundžiamą nutartį, teismas turėjo išsiaiškinti, ar
ieškovai sutinka atlyginti tą žalą ir turėjo priimti nutartį dėl
įpareigojimo mokėti piniginį užstatą.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegija paskelbė, kad remdamasi bylos
medžiaga, ji nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir
objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui,
tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės
normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
Grūto parko ir Lietuvos autorių teisių gynybos asociacijos agentūros
(LATGA-A) konfliktas kilo, kai iš parko savininko Viliumo Malinausko
pareikalauta mokėti 6 proc. nuo surinktų pinigų už bilietus į parko
ekspozciją.
Druskininkų pašonėje įsikūrusio parko įkūrėjas mokėti mokestį atsisakė,
argumentuodamas, jog skulptūras į parką atvežė ir restauravo savo lėšomis,
tuo tarpu šaliai atsikračius sovietų režimo jos buvo pasmerktos
sunaikinimui.
V.Malinauskas ne kartą stebėjosi, kodėl autoriai nereikalavo ginti jų
teisių, kai kūriniai be jų sutikimo buvo demontuojami ir mėtomi į patvorius,
o „atsibudo“ tik tuomet, kai po restauracijos buvo pradėti eksponuoti daug
lankytojų sutraukiančiame parke.