Generaliniam prokurorui Algimantui Valantinui penktadienį buvo pateikta
tarnybinio patikrinimo dėl Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro
S.Stulpino veiksmų išvada.
Žiūrėkite reportažą iš Generalinės prokuratūros.
Tarnybinio patikrinimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar Valstybinės
saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės pareiškimas apie
prokuroro S.Stulpino darytą spaudimą atitinka tikrovę.
Spaudos konferencijoje rugpjūtį R.Baškytė pareiškė, kad Klaipėdos
apylinkės vyriausiasis prokuroras S.Stulpinas spaudė leisti daugiau statybų
pajūrio regioniniame parke. Čia apsauginėje zonoje žemės turi prokuroro
šeima.
Taip pat buvo aiškintasi, ar teisėtai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas
dėl R.Baškytės tarnybos pareigų tariamo neatlikimo, ar nebuvo neteisėtai
atskleisti ikiteisminio tyrimo dėl tarnybos pareigų neatlikimo duomenys, ar
nebuvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, paskelbiant informaciją
apie pareikštus įtarimus.
Tarnybinio tyrimo metu buvo paimti paaiškinimai iš Valstybės saugomų
teritorijos tarnybos, Pajūrio regioninio parko, Klaipėdos miesto apylinkės
prokuratūros darbuotojų, Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovės spaudai
Palmiros Martinkienės ir žurnalistės Aldonos Kvedarienės.
Tarnybinį tyrimą atlikusi Generalinės prokuratūros prokurorų komisija
konstatavo, kad nors Klaipėdos miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras
S.Stulpinas, kalbėdamas su Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktore
R.Baškyte apie galimybę palikti jo žmonos nuosavybės teise priklausantiems
naujai formuojamiems sklypams nustatytą 7-8 procentų užstatymo tankį, nedarė
spaudimo dėl konkretaus josios sprendimo priėmimo.
Tačiau savo veiksmais (skambučiai telefonu, pokalbis prokuratūros
patalpose) leido kitiems asmenims susiformuoti nuomonei, kad jis
piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais ir naudodamasis tarnybine padėtimi
tvarko žmonos nuosavybės dokumentus.
Pasak Generalinės prokuratūros pranešimo, tokiais savo veiksmais
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras S.Stulpinas galimai
pažeidė Lietuvos prokurorų etikos kodekso nuostatą, įpareigojančią neleisti
savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja
suteiktais įgaliojimais ar tarnybine padėtimi.
Vertinandama, ar ikiteisminis tyrimas dėl tarnybos pareigų neatlikimo
pradėtas teisėtai, komisija konstatavo, kad kiekvienu konkrečiu atveju, ar
pradėti ikiteisminį tyrimą, paliekama spręsti pačiam pareigūnui.
Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai nurodyti
faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Jei
pranešime nurodytų faktų vertinti kaip akivaizdžiai neteisingų negalima,
ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas. Nusikaltimo sudėties elementai -
nusikaltimo subjektai, jų konkretūs veiksmai, veiksmų padarymo laikas ir
vieta, kt. - išsiaiškinami atliekamo ikiteisminio tyrimo metu. Būtent tokia
ir yra ikiteisminio tyrimo paskirtis. Todėl komisija konstatavo, kad buvo
pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo.
Klaipėdos apygardos prokuratūra rugpjūčio pabaigoje nutraukė ikiteisminį
tyrimą dėl įtarimų Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorei, esą
aplaidžiai atlikus pareigas.
Tyrimas nutrauktas, Klaipėdos apygardos prokurorams nusprendus, kad
R.Baškytė nepadarė nusikaltimo.
Įtarimus dėl aplaidaus darbo R.Baškytei buvo pareiškusi S.Stulpino
vadovaujama uostamiesčio apylinkės prokuratūra - esą kai kurie jos
pasirašyti raštai sudarė sąlygas neteisėtoms statyboms Kuršių nerijoje.
R.Baškytė tvirtinimu, šis ikiteisminis tyrimas - S.Stulpino kerštas dėl jos
nenuolankumo.
Komisija konstatavo, kad Klaipėdos m. apylinkės vyriausiasis prokuroras
S.Stulpinas asmeninio pokalbio su žurnaliste metu nurodydamas įvykusį faktą,
kad Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorei R.Baškytei pareikšti
įtarimai, bet daugiau nieko nekomentuodamas bei pabrėždamas, kad tai nėra
kaltės įrodymas, neturėjo tyčios pagarsinti ikiteisminio tyrimo duomenis.
Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad po šio pokalbio su žurnaliste
ikiteisminio tyrimo duomenys viešai paskelbti nebuvo.
Nors ir konstatuodama, kad S.Stulpinas neturėjo tyčios paskelbti
ikiteisminio tyrimo duomenis, komisija pažymi, kad jis turėjo laikytis
Prokurorų etikos kodekse numatyto konfidencialumo principo ir nepaisant to,
kad tarp jo ir žurnalistės A.Kvedarienės vyko privatus pokalbis,
nekomentuoti turimos konfidencialios informacijos.
Tokiais savo veiksmais prokuroras galimai pažeidė Prokurorų etikos
kodekso, įpareigojančio nekomentuoti prokuratūroje turimos konfidencialios
informacijos ar neskelbtinų duomenų, susilaikyti nuo nepatikrintos ar kitų
prokurorų turimos tarnybinės informacijos skelbimo ir platinimo be jų
žinios, reikalavimus.
Komisija taip pat konstatavo, kad išplatintame Klaipėdos apygardos
prokuratūros pranešime spaudai ikiteisminio tyrimo informacija paskelbta
nebuvo, o tik buvo informuota apie vykstantį ikiteisminį tyrimą ir pateiktus
įtarimus, nenurodant jokių konkrečių ikiteisminio tyrimo duomenų. Išplatinus
šį pranešimą taip pat nebuvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas,
kadangi pranešime nebuvo formuluočių apie įrodytą įtariamosios kaltę ar jos
kaltumo laipsnį.
Kadangi prokurorų etikos kodekso pažeidimo faktą gali konstatuoti tik
Prokurorų etikos komisija, tarnybinio patikrinimo išvadą pasirašiusi
komisija generaliniam prokurorui siūlo surinktą medžiagą perduoti šios
komisijos nagrinėjimui.
Pabrėžtina, kad tarnybinio patikrinimo komisijos išvados nėra galutinės.
Pagal teisės aktų normas generalinis prokuroras turi 15 dienų terminą
susipažinti su tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir priimti
sprendimą.
Griežčiausia Prokurorų etikos kodekse numatyta komisijos galima taikyti
poveikio priemonė - pripažinus pažeidimą siūlyti atlyginti moralinę žalą.