Nerami vyro siela veržiasi į žvaigždes

Kai rugsėjo 1-ąją sausakimšoje Panevėžio bendruomenių rūmų salėje žiūrovai stebėjo LNK televizijos pramoginės laidos „Kelias į žvaigždes 3“ atidarymo koncertą, panevėžiečiui 47 metų Petrui Mureikai širdį varstė apmaudo strėlės.

Apsaugininku dirbantis solidaus amžiaus vyriškis tik per plauką netapo vienu iš šio smagaus jaunatviško renginio dalyvių.

P.Mureika buvo sumanęs padedamas televizijos padaryti sceninę karjerą.

Dar gegužės mėnesį panevėžietis užpildė ir nusiuntė būsimos „Kelio į žvaigždes 3“ laidos prodiuseriams dalyvio anketą.

Noro patekti į televiziją neužgesino net tai, kad P.Mureika buvo daugiau nei dvigubai vyresnis už kitus pretendentus.

Deja, panevėžiečiui fortūna pagailėjo sėkmės. Finaliniame atrankos etape padainavęs dvi popsines dainas, P.Mureika, nors ir sulaukė palankios studijos žiūrovų reakcijos, kvietimo į žaidimą negavo.

Penktą dešimtį bebaigiančiam panevėžiečiui mintis kartu su jaunimu dalyvauti pramoginėje televizijos laidoje į galvą šovė netikėtai.

Vieną vakarą benaršydamas internete P.Mureika atsivertė LNK svetainės puslapį. Vyriškio akį patraukė siūlymas registruotis į rudenį pasirodysiančią muzikinę laidą – realybės šou „Kelias į žvaigždes 3“.

Per kelias minutes P.Mureika užpildė ir išsiuntė anketą.

„Prieš išsiųsdamas dėl visa ko pasiskambinau laidos prodiuseriams ir pasiteiravau, ar kandidatams taikomas amžiaus cenzas. Man buvo atsakyta: nuo 18-os – iki kiek nori.

Daugiau dėl nieko nesukau galvos. Kodėl turėčiau atsisakyti to, ko mano siela trokšta? Sielos negalima surakinti“, – „Panevėžio rytui“ aiškino P.Mureikia.

Apie tai, kad ketina bandyti patekti į muzikinį televizijos projektą, panevėžietis nė puse lūpų neužsiminė namiškiams.

P.Mureikos sutuoktinė Rima Mureikienė yra profesionali kanklininkė, dirba mokytoja Panevėžio muzikos mokykloje.

Moteris yra įpratusi prie nuolatinių sutuoktinio siurprizų. Temperamentingo būdo, vietoje nenustygstantis P.Mureika vis prisigalvoja neįprastos veiklos.

Vienu metu panevėžietis stačia galva buvo nėręs į politiką, vėliau namiškius apstulbino pradėjęs rašyti knygą.

Net kai vyko į finalinę atranką, P.Mureika sugebėjo žmonai ir dukrai neišsiduoti, į kokią balą yra įmerkęs kojas.

Tą dieną, kai per televiziją buvo rodomas būsimų žvaigždūnų atrankos finalas, P.Mureika dirbo, tad negali pasakyti, kokia buvo namiškių reakcija ekrane išvydus jo muzikinį pasirodymą.

„Kai po darbo ėjau namo, nežinojau, ką rasiu. Galėjo būti ir taip, kad už durų stovės lagaminai su mano manta arba gal tortas ant stalo lauks. Laimei, nei vieno, nei kito kraštutinumo nebuvo, visi elgėsi taip, lyg nieko nebūtų įvykę“, – pašnekovo balse suskambo nusivylimo gaidelės.

Žilas, solidaus stoto, tamsiu kostiumu pasipuošęs pretendentas į naujas televizijos žvaigždes išties smarkiai išsiskyrė iš visų finalininkų.

Dainuodamas prieš TV kameras P.Mureika buvo įsitikinęs, kad ir žiūrovus, ir komisiją pakerės savo muzikiniais sugebėjimais.

Tačiau dar studijoje žilaplaukiam panevėžiečiui akis atvėrė iš jo interviu ėmusi žurnalistė. Ji P.Mureikai pasakė, jog laidai reikia įdomių asmenybių, o ne vien talentingų dainininkų.

Kalbėtis su P.Mureika nėra paprasta. Vyriškis nė į vieną klausimą neatsako tiesiai šviesiai, suka aplinkui arba pradeda pasakoti visai apie ką kita.

Pasiteiravus apie amžių, P.Mureika derasi, kad metų nerašytume, mat televizijoje, per finalinį pasirodymą, jam pavykę pasijauninti.

„Komisijos narys Marius Berenis paklausė, kiek man metų, pasakiau, jog esame bendraamžiai, nejau nematyti?“ – iš savo sąmojo juokiasi P.Mureika.

Dar audringiau vyriškis sureaguoja į klausimą apie išsilavinimą. Jis įsižeidžia ir sako tokių dalykų nenorintis sakyti.

„Išsilavinimą turiu tokį, kokį turiu. Nenoriu apie tai kalbėti. Žmonės neteisingai reaguoja, jei kas turi mažesnį išsilavinimą, tuoj žmogų mažiau vertina. Reikėtų vertinti už jo sugebėjimus, o ne už tai, ką jis baigęs. Man neįdomu apie išsilavinimą kalbėti, neaktualu.

Likimas nenori, kad aš trinčiau studentišką suolą. Pats geriausias išsilavinimas – gyvenimo universitetai.

Dauguma žmonių man sako: kai tu nori, tai pasieki. Jei einu ne tuo keliu, likimas mane sustabdo ir nusuka“, – vienu atsikvėpimu išpyškina pašnekovas.

Po finalinio atrankos koncerto P.Mureika kvietimo dalyvauti televizijos žaidime negavo, tačiau panevėžietis tebeturi viltį, kad žvaigždžių „kepyklai“ jo gali prisireikti vėliau, jei dėl nenumatytų priežasčių kas nors išskristų ar kaip kitaip susiklostytų situacija.

P.Mureika nepasididžiuotų ir pakviestas mielai sutiktų dalyvauti bet kokioje TV laidoje.

Panevėžiečiui šiek tiek nejauku, kad laidos rengėjai nesiteikė paaiškinti, dėl kokių priežasčių jis nepateko į žaidimą.

P.Mureika labai tikėjosi, kad laidos „tėvas“ Arūnas Valinskas susidomės pasiūlymu bendradarbiauti. Panevėžietis A.Valinskui iš karto atskleidė savas kortas, dėl ko jis nori patekti į realybės šou.

„Aš parašiau knygą. Dalyvaučiau realybės šou, o A.Valinskas mano knygą galėtų išleisti, nes pats tam lėšų neturiu. A.Valinskui juk būtų garbė, kad „Kelyje į žvaigždes“ yra tokių gabių žmonių, be to, iš mano knygos ir užsidirbti galėtų“, – nesidrovėdamas save gyrė pašnekovas.

P.Mureikai atrodo keista, kodėl garsusis A.Valinskas nepanoro nei papildomos garbės, nei lengvo verslo ir nepasistengė, kad panevėžietis įveiktų konkursą.

„Prieš finalą aš, matyt, išvedžiau iš kantrybės vieną prodiuserę. Dvi savaites ištisai, po kelis kartus per dieną, atakavau ją žinutėmis su klausimu, kada mane pakvies koncertuoti. Ir įvyko stebuklas – be jokios atrankos iš karto buvau pakviestas į finalą“, – atkaklumo vaisiais didžiavosi P.Mureika.

Panevėžiečiui atrodo, kad jis turi nė kiek ne mažiau asmenybės šarmo bei muzikinio talento nei pernai „Kelyje į žvaigždes 2“ išpopuliarėjęs panevėžietis Radžis.

P.Mureikai Radžio sceninis įvaizdis ir dainavimo maniera patinka.

Vyriškis ne be pasididžiavimo prisiminė, kad tada, kai Radžis dar nebuvo TV žvaigždė, jis su gabiu romų tautybės vaikinuku iš A.Bandzos vaikų globos namų kartu dainavo vienoje repeticijoje muzikos mokykloje.

Laisvalaikiu P.Mureika dainuoja viename iš miesto chorų, kartais eina pagiedoti į bažnyčią, talkina žmonai šiai ruošiantis koncertams.

„Mes su Radžiu labai panašūs, mūsų likimai beveik tokie pat. Radžis vaikų namuose augo, aš irgi“, – ima atvirauti P.Mureika.

Nuo trejų metų P.Mureika augo Jurbarko rajono Viešvilės vaikų namuose.

Ilgą laiką vyriškis nieko nežinojo apie savo artimuosius, nė neįsivaizdavo, iš kurios vietos yra kilęs.

Prieš kelerius metus P.Mureika su broliu ir dviem seserimis susitiko televizijos studijoje, Nomedos laidoje. Sužinojo, kad motina mirusi, o kas tėvas – taip ir liko paslaptis.

Paaiškėjo tik tiek, kad P.Mureika gimė Suvalkijoje, Šakiuose.

„Visi turime savo problemų: jie gyvena savo gyvenimą, aš savo. Kai reikia, pasikalbame, buvome susitikę“, – tik tiek pasako P.Mureika, kaip sekasi bendrauti su atrastais giminaičiais.

Iš vaikų namų P.Mureika išvyko sulaukęs 15 metų. Tada atvažiavo mokytis į tuometį Panevėžio hidromelioracijos technikumą. Baigė tuos mokslus ar ne, vyriškis taip ir nepasako. Tik užsimena, kad 1983-iaisiais bandė stoti į Maskvos kino institutą, tačiau nesėkmingai.

Daug mieliau P.Mureika kalba apie laiką, kai po armijos liko dirbti kariniame dalinyje Pajuostyje.

Tuos 8 metus panevėžietis vadina pačiu nuostabiausiu gyvenimo tarpsniu, nes darė tai, kas buvo miela širdžiai – dirbo radistu kariniuose lėktuvuose.

Nuotraukų iš ano laiko pilnas P.Mureikos mobilusis telefonas.

Jose vyras įsiamžinęs su kariška uniforma šalia didžiulių lėktuvų, prie valdymo pulto, karinių rikiuočių metu.

Mobiliajame telefone įrašytos ir kelios nuotraukos iš mokyklinių metų, kur P.Mureika, gražus juodaplaukis, groja gitara.

Vėliau buvo darbas vidaus reikalų sistemoje. Iki 1999 metų P.Mureika dėvėjo policininko uniformą.

Iš darbo išėjo į užtarnautą pareigūno pensiją, būdamas tik 39 metų.

„45-ojo gimtadienio išvakarėse lyg žaibas perskrodė mintis, jog privalau parašyti knygą.

Sakiau, memuarų nerašysiu, tokios knygos žmones užknisa. Dokumentika irgi neįdomu, tai pasirinkau žanrą su mistikos ir fantastikos elementais“, – netikėtą posūkį į literatūrinę kūrybą aiškina P.Mureika.

Knygą panevėžietis jau parašė. Prie jos plušo pusantrų metų. Šiuo metu 100 lapų kūrinys atiduotas maketuoti. Kada ir kiek egzempliorių bus išleistas, P.Mureika pasakyti negali, nes kol kas nerado, kas finansuotų jo kūrinio leidybą.

Mums parodo tik atšviestą būsimos knygos viršelį. Tamsiame fone ryškėja milžiniško lėktuvo valdymo skydas ir prie jo sėdinčių pilotų siluetai. Po smulkiu šriftu užrašyta autoriaus pavarde – pavadinimas: „Nežemiška globa“.

Panašiai tuo pat metu, kai užėjo nenumaldomas poreikis rašyti, P.Mureiką aplankė ir aistringas noras dainuoti.

„Aš žmonai nesakau, kad noriu tapti žinomas. Darau tai, kas man atrodo reikalinga, žinoma, neperžengiant padorumo ir žmogiškumo ribų. Aš noriu, kad mano dainos patiktų visiems“, – sako P.Mureika.