Pirmąją varžybų dieną artos ražienos, o šiandien artojai raiko žalienas. Vakare bus susumuoti abiejų dienų rezultatai ir paskelbti 2007 m. arimo čempionai.
Pasirengta puikiai
Lietuvai pirmajai iš Baltijos valstybių patikėta surengti Pasaulines arimo varžybas, nors Lietuvos artojų asociacija į Pasaulinę artojų organizacija (PAO) įstojo tik 1998 m., beveik dešimtmečiu vėliau negu Latvija ar Estija.
Surengti tokio masto varžybas – kiekvienos valstybės garbės ir prestižo reikalas, bet kartu ir didelė atsakomybė. Tačiau nepaisant to, dėl teisės rengti Pasaulines arimo varžybas vyksta didelė konkurencija.
Varžyboms pasirengti skirta apie 15 mln. Lt. Kai kurie politikai sielojasi, kad tokiam renginiui atseikėta atseit pernelyg didelė suma, didesnė negu Lietuvos krepšinio rinktinei. Sunku suprasti, kuo galėtų būti grindžiama tokia nuomonė. Pasak LŽŪU rektoriaus prof. Romualdo Deltuvos, pasirengimo varžyboms lėšos investuotos ne tik į Lietuvos įvaizdžio gerinimą, bet ir į šios aukštosios mokyklos infrastruktūrą. Už jas renovuotas studentų bendrabutis, kuriame apgyvendinti varžybų dalyviai ir svečiai, baigti statyti universiteto IV rūmai – Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas, kuriame įsikūręs 54-ųjų Pasaulinių arimo varžybų štabas.
Taip pat pastatytas paviljonas arimo varžybų dalyvių technikai statyti. Be to, pataisyti keliai, vedantys į LŽŪU laukus, nušienautos pakelės, įrengtos automobilių aikštelės. Žodžiu, LŽŪU labai atjaunėjo ir kiekvienam svečiui palieka gerą įspūdį.
Vidurvasarį, kai dar nebuvo baigti visi pasirengimo darbai, jau tada PAO generalinis sekretorius Hansas Spikeris pareiškė, kad varžyboms pasirengta puikiai. „Čia varžybų dalyviai turės visa, ko tikėjosi“, - tada “Ūkininko patarėjui” sakė PAO vadovas.
Muzika, raketomis ir audringais plojimais artojai išlydėti į laukus
Pirmosios varžybų dienos rytas išaušo vėsokas, tačiau vasariškai saulėtas. Ryškiai apšviesti LŽŪU rūmai, skendintys žalumoje, spindėjo naujumu. Šventiškai pasipuošę studentai sukiojosi tarp užsienio svečių. Nuo Inžinerijos fakulteto iki centrinių rūmų stovėjo vienas paskui kitą išrikiuoti 58 traktoriai, su šalių pavadinimais virš kabinų ir pasidabinę savo šalies valstybinėmis vėliavėlėmis. Smalsuolių būriai plūdo prie universiteto centrinių rūmų, kur netrukus turėjo prasidėti varžybų atidarymo ceremonialas.
9 val. suskambo pučiamųjų orkestro atliekamas Lietuvos himnas. Paskui į gausią susirinkusiųjų minią kreipėsi Lietuvos vyriausybinės komisijos pasirengti 54-osioms Pasaulinėms arimo varžyboms pirmininkė, žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė. Pažymėjusi didžiulę dviejų tarptautinių renginių – „AgroBalt“ ir Pasaulinių arimo varžybų – vykstančių vienu metu Lietuvos žemės ūkio universitete, reikšmę, ministrė dėkojo Vyriausybei ir visiems organizatoriams sutelktai dirbusiems ir spėjusiems baigti įrengti visus varžybų objektus. Visiems varžybų dalyviams ministrė K. Prunskienė linkėjo tiesių vagų, geros nuotaikos.
Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas pareiškė pasitenkinimą, kad varžybos surengtos Kauno r., kur yra daug modernių ūkių ir specialistus rengia dvi aukštosios žemės ūkio mokyklos. Jų auklėtiniams priklausys Lietuvos žemės ūkio ateitis. Todėl jiems svarbu susipažinti su naujausiomis technologijų galimybėmis. Seimo Pirmininko nuomone, varžybų rezultatai pasitarnaus ūkininkų konkurencingumui didinti.
Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo palinkėjimus geriausiems pasaulio artojams perdavė Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas.
Europos Sąjungos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarė Marian Fischer Boel pareiškė, jog jai didelė garbė dalyvauti 54-osiose Pasaulinėse arimo varžybose. Palinkėjusi artojams sėkmės, komisarė tarė: „Tegul laimi geriausieji“.
Sėkmės varžybų lauke artojams taip pat linkėjo Pasaulio artojų organizacijos valdybos pirmininkas Michaelis Deimelis ir LŽŪU rektorius R. Deltuvas.
Po sveikinimų ir linkėjimų kalbų žemės ūkio ministrė K. Prunskienė paskelbė, jog 54-osios Pasaulinės arimo varžybos atidaromos. Pakilo visų 29 šalių vėliavos, atidengtas šiam renginiui atminti paminklas ir netrukus prasidėjo traktorių paradas ratu aplinkui parką, prieš centrinius universiteto rūmus.
Procesijoje dalyvavo ir artojai dvikinkėmis brikomis, vykstantys į parodomąsias arimo arkliais varžybas. Parado dalyviai, lydimi raketų saliutų, išvažiavo į varžybų laukus.
Didžiulis ražienų laukas padalytas į 58 rėželius, pažymėtus numeriais. Koks laukelis kuriam artojui teko, lėmė burtai. 11 val. 15 min. Lietuvos laiku įsižiebė žalias šviesoforo signalas ir pamažu vienas po kito smigo geriausių pasaulio artojų noragai į drėgnoką Lietuvos žemę. Pirmajai vagai išarti skirta 20 min. Nors ir modernūs traktoriai, tačiau jie ropojo vėžlio žingsniu, o artojai beveik nežiūrėdami į priekį visą dėmesį buvo sutelkę į vagą.
Išarus pirmąsias vagas buvo paskelbta pietų pertrauka. Valandėlę pailsėję artojai vėl sėdo prie savo traktorių vairo.
Vakar pasibaigus ražienų arimui varžybų dalyviai traukė burtus dėl žalienų laukelių, kuriuos jie aria šiandien.
Apie šios dienos varžybas ir abiejų varžybų dienų rezultatus bei varžybų nugalėtojus skaitykite antradienio „Ūkininko patarėjuje“.