Prabangi pastogė puotai – per naktį

Panevėžiečiai Egidijus ir Virginija Kasiulevičiai – ne stebukladariai ir ne statybininkai, bet reikalui esant per vieną naktį plynoje vietoje gali pastatyti įvairiaspalvėmis šviesomis tviskančius ištaigingiausius rūmus.

Šventinių renginių apipavidalinimo verslas, kurio prieš metus ėmėsi sutuoktiniai, šalyje kol kas neturi analogų.

E.Kasiulevičius pats konstruoja ir gamina įvairaus dydžio paviljonus, o V.Kasiulevičienė modeliuoja ir siuva visa, ko reikia šventinių stalų, kėdžių bei langų puošybai.

Teisininko ir kosmetologės šeima verslą pradėjo teturėdama originalią, Lietuvoje dar neįgyvendintą idėją ir didelį užsidegimą negailint savęs dirbti.

Per metus panevėžiečiai išsikovojo vietą po verslo saule, tapo žinomi ir užsakovų graibstomi.

„Pradėję verslą nemanėme, kad Lietuvoje bus tokia prabangos dalykų paklausa. Iš pradžių orientavomės į pigesnį dekorą, o dabar, derindamiesi prie klientų skonio, sidabrines žvakides parsigabenome iš Londono, banketines kėdes parsisiuntėme iš Ispanijos. Užsakymus rikiuojame jau 2009 metams“, – „Panevėžio rytui“ sakė V.Kasiulevičienė.

Pastarasis panevėžiečių vasaros užsakymas – garsių atlikėjų Violetos Riaubiškytės ir Viliaus Tarasovo vestuvės, vykusios rugpjūčio 31 dieną Klaipėdoje.

Nedidukame laikrodžių muziejaus kiemelyje Kasiulevičiai iš vakaro prieš vestuves pradėjo montuoti 80 kvadratinių metrų baltutėlę arkiniais langais puoštą palapinę.

Išsitekti iš visų pusių pastatais apsuptoje aikštelėje nebuvo lengva, bet po paties E.Kasiulevičiaus pagamintu surenkamu pastatu, reikalui esant, galima sutalpinti medžius, laiptus ir net fontanus.

Taip teko daryti ir ruošiant patalpą garsių atlikėjų puotai. Muziejaus laiptai, kuriais V.Riaubiškytė ir V.Tarasovas žengė pas svečius, buvo atsidūrę po palapinės kupolu.

Jaunavedžių svečiai buvo susodinti prie penkių apvalių stalų, kuriuos dengė dvisluoksnės šampano ir baltos spalvos staltiesės. Tokios pat spalvinės gamos užtiesalais buvo dekoruotos ir visos šventei skirtos kėdės. Visas baltosios palapinės grindis dengė purpuro spalvos kiliminė danga.

Vestuvių išvakarėse į dar puošiamą paviljoną užėjęs V.Tarasovas šypsodamasis tarstelėjo, kad jau viskas užtektinai gražu, nors dar nebuvo sumontuota scena su veidrodinėmis grindimis ir nesukabinti šviestuvai.

Permetęs akimis patalpą atlikėjas paprašė papildomos paslaugos: uždengti visus arkinius langus. V.Tarasovą buvo pasiekę gandai, kad paparacai priešais muziejų išsinuomojo kelis butus, iš kurių matyti kiemelis, ir tykos jaunavedžių.

Kasiulevičiai prie bendro palapinės vaizdo tuojau pat pritaikė puošnias šampano spalvos užuolaidas, tad pro langus pašaliečiai įžvelgti nieko negalėjo.

Sumanę imtis originalaus verslo, Kasiulevičiai pirmąjį bandymą atliko savo namų kieme.

E.Kasiulevičius pagal nusibraižytas schemas pagamino nedidelį paviljoną, V.Kasiulevičienė, pervertusi krūvą amerikietiškų katalogų ir iš pamatytų vaizdų susimodeliavusi puošybos detales pagal savo skonį, pasiuvo prabangią klostuotą staltiesę bei uždangalus kėdėms.

Dekoratyvinių augalų apsuptyje ant žalios vejos stovinčią lyg iš pasakos perkeltą pilaitę E.Kasiulevičius nufotografavo ir nuotrauką įdėjo į interneto svetainę.

Visą savaitę panevėžiečių kieme stovėjo įspūdingas tarsi prašmatniai puotai paruoštas namas, vakarais nušvisdavęs dar ir jaukiomis šviesomis.

„Kaimynai vis klausinėjo, kada bus balius. Kai juos pakvietėme pavakaroti, sulaukėme pirmojo užsakymo, tad teko skubiai palapinę išmontuoti ir važiuoti darbo dirbti.

Įsisuko užsakymų ratas. Iki šiol taip ir neteko patiems su kaimynais prie savo puošto stalo pasėdėti“, – atsidūsta V.Kasiulevičienė.

Dabar didžiausias, kokia tik nori spalva galintis šviesti paviljonas, kurį vyras ir žmona gali pasiūlyti užsakovams, yra 530 kvadratinių metrų ploto.

Visą įrangą, reikalingą paviljonui paruošti iškilmingam renginiui, pora atsigabena autobusiuku ir 6 metrų ilgio priekaba.

Vienu metu panevėžiečiai galėtų pastatyti ir išpuošti tris palapines, svečius pasodinti ant 600 vienodų kėdžių.

„Per kelias valandas šventinis namas galėtų išdygti bet kur: ir atokioje miško aikštelėje, ir ant jūros kranto, ir sodybos kieme.

Mes atvažiuojame su savo generatoriumi, šiluma, kilimais. Jei vėsus oras, palapinėse pastatome šildytuvus.

Būna, kad žmonės savo akimis negali patikėti, kai ten, kur prieš kelias valandas nieko nebuvo, išdygsta baltašonė šviečianti salė“, – pasakojo V.Kasiulevičienė.

Nors ir kaip gerai verslas sekasi, nors užsakymai rikiuojami metams į priekį, Kasiulevičiai negalvoja į šeimos verslą priimti svetimų žmonių.

Jiedu įsitikinę, kad taip, kaip viską padaro patys, joks svetimas nepadarys.

Pora prisiminė neseniai turėtą užsakymą Kaliningrade. Tą kartą panevėžiečiai turėjo pastatyti didžiausią, kokią pajėgia sumontuoti, palapinę pasaulinio garso grupių „Scorpions“, „The Sweet“ ir Joe Cockerio priėmimui.

Lietuviai iš karto renginio organizatoriams pasakė, jog tokiam statiniui sumontuoti reikės pagalbos, šie pažadėjo, kad problemų nebus, atsiųs keletą žmonių.

„Galvojom, duos kokius porą studentų, o žiūrime – atžygiuoja dainuodamas 40-ies turkų būrys. Bet jie taip ir pradainavo visą laiką: paima vieną varžtą, eina kaži kur, ir vis dainuoja. Jokios naudos iš viso pulko – iš 40 turkų vargiai pusė lietuvio išeitų“, – kitataučių pagalbininkų tinginyste baisėjosi V.Kasiulevičienė.

Kasiulevičių namo rūsyje stovi trys skalbyklės, dvi džiovyklos ir lyginimo volas. Po renginių sutuoktiniai viską skalbia, į dėžes sudėlioja kvapius, švara dvelkiančius užtiesalus ir staltieses.

Kiekvieną laisvą minutę V.Kasiulevičienė sėda prie siuvamosios mašinos, nes turi sočiai užsakymų. Vis daugėja užsakovų, patalpas prašančių išdekoruoti individualiai, iš pačių nupirktų audinių.

Iš šalies sukimasis šventiniame versle gali pasirodyti labai patrauklus ir lengvas.

„Bet juk mes absoliučiai viską padarome savo rankomis: konstruojame, siuvame, plauname, transportuojame. Net vaikai turi savų pareigų šeimos versle, padeda, kai reikia. Dirbame be išeiginių, be laisvų savaitgalių“, – lengvo uždarbio mitą sklaido verslininkai.

Už šventiškai papuoštą apvalų stalą 10 asmenų ir ištaigingu audiniu aptrauktas kėdes, sustatytas tiesiai ant vejos, verslininkai prašo 400 litų. Tai pati pigiausia paslauga.

Tiems, kam negaila išleisti 25 tūkstančių litų, panevėžiečiai pateikia visą kompleksą prabangos: palapinė su kilimais išklotomis grindimis, šokių aikštelė, scena, apšvietimas, šildymas, sidabrinės žvakidės ir kitokie puošnūs šventiniai akcentai.

Apipavidalinant šventinius renginius, pasak V.Kasiulevičienės, dabar populiariausios balta, šampano ir kreminė spalvos.

„Jei prašo baltų staltiesių ir rožinių kaspinų, net neklausęs gali spėti, jog užsakovai – kauniečiai“, – išskirtinį Kauno skonį sakė pastebėjusi V.Kasiulevičienė.