Mero kalbose - intriguojančios užuominos

Panevėžio meras Vitas Matuzas turi paslapčių nuo rinkėjų ir kruopščiai jas slepia nuo svetimų ausų.

Apie savo paslaptis miesto vadovas netikėtai užsiminė visiems girdint tarybos posėdyje.

V.Matuzo paslaptys, kaip buvo galima spręsti pagal jo ištartas šykščias užuominas, yra susijusios su neseniai skandalingai pagarsėjusiu Laisvės aikštės remontu, kai daugiau nei 2 milijonų litų vertės darbai buvo pradėti skolon visiškai tam neturint lėšų ir be istorinio paveldo saugotojų leidimo.

Taip pat iš kai kurių užuominų buvo galima suprasti, kad tai yra galbūt glaudžiai persipynę su šią vasarą prasidėjusiu savivaldybės ir „Panevėžio miestprojekto“ bendrovės karu.

Šios bendrovės atstovai be užuolankų apkaltino Panevėžio valdžią korupcija. Tai įvyko po to, kai savivaldybė atsisakė su dviejų konkursų laimėtoja „Panevėžio miestprojekto“ bendrove pasirašyti sutartis dėl šių užsakymų.

Pastaruoju metu teisme yra net keturios savivaldybės ir „Panevėžio miestprojekto“ bylos. Trys iškeltos pagal pastarosios bendrovės ieškinius, o viena - pagal savivaldybės.

Apie kažką itin mįslingo meras prašneko tada, kai buvo svarstomas klausimas dėl Laisvės aikštės statybos darbų atlikimo rangovo lėšomis.

Opozicijos atstovai tuomet labai stebėjosi, kodėl ši problema neišspręsta tada, kai reikėjo ją iš tikrųjų spręsti, - prieš prasidedant statyboms. Taip pat opozicionieriams rūpėjo sužinoti, ar tokia sutartis neužtrauks dar didesnių skolų statybininkams, nes juk procentai už skolas paprastai auga labai greit.

Tuomet V.Matuzas visus nuramino, kad rizikuoja ne savivaldybė, o rangovas. Tai jis esą neturės jokių garantijų, kad bus sumokėta už darbus, tuo labiau kad statybos medžiagos brangsta katastrofiškai.

Išties, dar pavasarį politikai kalbėjo apie aikštės remonto sumas, nesiekiančias milijono, o dabar jau apie beveik pusantro karto didesnį skaičių.

O tuomet ir prasidėjo labai keistos mero kalbos.

„Bet tai reikėtų ne viešai aptarti, o kitur - gal seniūnų pasitarime pasikalbėti“, - pareiškė V.Matuzas.

Po to jis šiek tiek atsivėrė ir paminėjo kažkokius lyg ir konkursų stabdymus. Iš šios užuominos buvo galima suprasti, kad galbūt kalbama apie „Panevėžio miestprojektą“ arba apie paveldosaugininkų stabdytus darbus.

„Tie stabdymai yra apskųsti Generalinei prokuratūrai. Galbūt mums reikėtų uždaro posėdžio tam aptarti“, - ypatinga intriga sublizgėjo oratorius.

Paskui meras nukrypo vėl į lankas: pranešė, kad „ne kurio menininko“ skundas Aukščiausiajame Teisme yra atmestas. Čia miesto vadovas taip paniekinamai kalbėjo apie bylą pralaimėjusį skulptorių Juozą Šlivinską.

Vėliau vėl buvo klausiama ir atsakoma apie aikštės statybas, o galop V.Matuzas vėl paslaptingai pasikartojo: „Apie tai dabar nekalbėsiu. Tai susiję su tais paslaptingais dalykais, apie kuriuos viešai nekalbama“.

Dar tarybos posėdžio pradžioje liberalcentristas Valdemaras Jakštas perskaitė pa-klausimą dėl Laisvės aikštės remonto.

Jis priminė, kad liepos pradžioje klausė, kas priėmė tokį nesuvokiamą sprendimą po kelerių metų tęsti aikštės remonto darbus, neturint viso finansavimo.

Tačiau į pirmąjį paklausimą atsakymas atėjęs netikslus ir pavėluotas.

Vėliau posėdyje pasakyta V.Matuzo kalba su paslapties užtaisu buvusį merą V.Jakštą dar labiau nustebino.

„Štai jau kelinta savaitė laukiu, kol mus pakvies į kokį slaptą susitikimą ir atskleis tai, ką žadėjo“, - dabar sakė V.Jakštas.

Liberalcentristas sakė nebežinąs, ką ir galvoti: ar tikrai opozicija iš mero išgirs kažką ypač įdomaus, ar tiesiog supras, kad taip paslaptingai miesto vadovas tiesiog suko uodegą nuo savo atsakomybės. Greičiausiai būsiąs antras variantas.

Bet dar labiau V.Jakštas stebėjosi dėl aukštų politikų paslapčių nuo miesto bendruomenės.

„Kokio slaptumo turi būti pokalbis, kad reikėtų slėpti nuo rinkėjų?“ - retoriškai klausė pašnekovas.

Kitas opozicijos atstovas Tomas Josas sakė irgi nusistebėjęs tokiu mero paslaptingumu, bet dar labiau jam keista pasirodė, kad per pusę mėnesio V.Matuzas nerado laiko valstybinės paslapties atskleidimui.

„Pasakius „a“ reikia sakyti ir „b“, - manė T.Josas.

Kadangi iš V.Matuzo kalbos buvo galima įtarti du mero rūstybės taikinius: Kultūros paveldo departamento Panevėžio teritorinį padalinį ir „Panevėžio miestprojektą“, žurnalistei parūpo pasidomėti, ar pas juos dar neapsilankė Generalinės prokuratūros pasiuntiniai.

Kultūros paveldo departamento atstovas Panevėžyje Arūnas Umbrasas į tokį klausimą tik nusijuokė.

„Jei mus kas nors būtų aplankę, tai mes patys apie tai būtume iškart pranešę“, - sakė A.Umbrasas.

Be to, padalinio vadovas manė, kad prokurorų apsilankymas net neįmanomas. Paveldosaugininkus galima skųsti nebent tik ministerijai, o ne ten, kur jau kvepia kriminalais.

„Gal jau tam V.Matuzui maišosi galvoje?“ - nusistebėjo dėl mero vizijų paminklosaugininkų atstovas.

„Panevėžio miestprojekto“ vadovas Vytautas Sukackas neslėpė, kad kol kas bendraujant su miesto savivaldybe - karinė parengtis. Teisme svarstymo laukia net keturios bylos.

Tačiau klausimas apie galimą teisėtvarkos pareigūnų apsilankymą jo valdose bendrovės direktorių aiškiai pribloškė.

„Pirmą kartą iš jūsų išgirdau, - pasakė V.Sukackas ir pridėjo: - Bet aš jau niekuo nesistebiu“.

Savivaldybė, anot pašnekovo, jiems siūlo sudaryti taikos sutartis. V.Sukackas linkęs tartis, nes, pasak jo, bet kokia taika yra geriau už karą.

Tiesa, kai kurie opozicionieriai mano, kad mero užuominos gali būti susijusios ir su kokiomis nors teisėsaugos pareigūnų pradėtomis slap-tomis bylomis.

Po kelių skandalingų kratų miesto savivaldybėje meras V.Matuzas leido suprasti, kad jis iš anksto žinojo apie Specialiųjų tyrimų tarnybos rengiamas operacijas.

„Panevėžio rytas“ jau ne kartą rašė apie korupcija pasmirdusius Panevėžio savivaldybės surengtus statybų projektavimo ir priežiūros konkursus. V.Sukackas įtarė, kad savivaldybė žaidžia dvigubus žaidimus, už kurių paslėpti valdžios vyrų privatūs interesai.

Universalios sporto arenos techninės priežiūros konkurse „Panevėžio miestprojektas“ atplėšus vokus liko laimėtoju, tačiau savivaldybė sutarties nepasirašė. Ji staiga nusprendė, kad pati prisižiūrės arenos statybas.

Vėliau buvo nutrauktas dar vienas - šalia esančio kito sporto objekto lauko inžinerinių statinių techninio darbo projekto konkursas, todėl „Panevėžio miestprojektui“ teko verti teismo duris su antru skundu.

Po to blogų įtarimų šiai bendrovei kilo dėl paskelbto konkurso Panevėžio mokslo ir technologijų parkui statyti. V.Sukackas sakė iš anksto galįs eiti lažybų, kad šį konkursą laimės Kauno „Miestprojekto“ bendrovė, pasiėmusi į parankę sau naudingą kokią nors statybų bendrovę. Konkurso reikalavimai esą surašyti specialiai kauniečiams.

„Panevėžio miestprojektą“ savivaldybė savo ruožtu teismui irgi apskundė: dėl neatlikto užsakymo dabar jau po korupcijos skandalo panaikintai „Panevėžio plano“ įmonei. Savivaldybė tikino pasigedusi užsakytų miesto detaliųjų planų.

„Panevėžio rytas“ pasidomėjo ir Generalinėje prokuratūroje, ar yra koks nors Panevėžio savivaldybės atstovų skundas ar prašymas.

Prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė patikrino visus vasarą gautus raštus iš Panevėžio savivaldybės ir rado tik vieną. Tačiau jis tik dalykinis, be jokio kriminalo - susijęs su pačios miesto apylinkės prokuratūros statybų reikalais.

Mero V.Matuzo nuomonės išgirsti pastaruoju metu neįmanoma, nes dar prieš metus jis pareiškė, kad su jo darbą kritikuojančiu „Panevėžio rytu“ bendraus tik per savo atstovą. Tačiau pastarieji dažnai mažai ką težino.