Net premjeras G.Kirkilas beveik savaitę praleido Ispanijoje. Tiesa, oficialiai jis buvo išvykęs su svarbiu darbo vizitu. Lietuvos Vyriausybės vadovas susitiko su Ispanijos premjeru J.L.R.Zapatero, pakalbėjo apie krepšinį, užgesino įsiplieskiantį tarptautinį konfliktą dėl ispanų policininkų T.Balaišiui-Sėklai įtaisytų gumbų.
Šalia krepšinio temos premjerai pakalbėjo ir apie kitus reikalus, kaip antai energetika, Rusija, tarptautinis saugumas, kova su terorizmu, dvišalis ekonominis bendradarbiavimas.
Ir tai dar ne visas paskelbtas dviejų premjerų pokalbio temų sąrašas. Tiek daug reikalų galima aptarti nebent per keletą valandų trunkančias derybas arba šnekant apie šį bei tą prie alaus bokalo laukiant krepšinio rungtynių.
Tai tik patvirtina, kad sportas yra politika. Kita vertus, ir politika Lietuvoje tampa sportu.
Kadaise su tarptautiniais žodžiais pasišovę kariauti tarpukario laikų Lietuvos kalbininkai pavadino krepšinį tautiškai, o ne kokiu „basketbolu“ kaip visas pasaulis. Krepšinis ir tapo tautiniu sportu.
Futbolininkus jie taip pat norėjo pavadinti lietuviškai – spirdžiais, o futbolą – spirdyne. Gražus lietuviškas žodis kažkodėl neprigijo. Bet šie terminai dabar labai tiktų Lietuvoje populiariam politiniam sportui – politikų pasispardymui.
Verdant krepšinio aistroms Ispanijoje, Lietuvoje buvo lyg ir mėginama įspirti žemės ūkio ministrei K.Prunskienei.
Bet verčiama iš posto ministrė buvo tarsi tik iš sportinio malonumo, nė nesitikint realių rezultatų.
Tiesą sakant, iki balsavimo dėl interpeliacijos nė nebuvo prieita. Seimas nutarė, kad K.Prunskienės atsakymai į jai nepasitikėjimą reiškusių konservatorių ir liberalų sąjūdžio atstovų priekaištus įtikinami, ir padėjo šioje istorijoje tašką.
Tokios bedantės interpeliacijos Seime turbūt dar nepasitaikė. Ir ne todėl, kad nebuvo dėl ko prie K.Prunskienės kibti.
Pavarčius spaudą akivaizdu, jog ministrė kaimo plėtros programų lėšomis reklamuoja save – rajonų laikraščiuose ypač gausu K.Prunskienės vardu parašytų straipsnių, iliustruotų dar ir jos nuotraukomis, kuriuose pasakojama apie didžiulius Žemės ūkio ministerijos nuopelnus kaimui.
Todėl Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nestigo faktų pagrįsti negailestingą nuosprendį: K.Prunskienė naudojasi pareigomis asmeninei neturtinei naudai gauti ir pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Jau ne vienas ministras lėkė iš posto net ir dėl menkesnių nuodėmių po panašių VTEK sprendimų. Tuo tarpu K.Prunskienės kėdė net nesudrebėjo. Seimas į etikos sargų sprendimą šįkart atsainiai numojo ranka. Iš viso etika, atrodo, mažiausiai rūpėjo parlamentarams – tiek K.Prunskienės gynėjams, tiek triukšmą kėlusiems konservatoriams.
Plika akimi matyti, kad interpeliacija žemės ūkio ministrei sumanyta pirmiausia todėl, jog šį postą užima K.Prunskienė, seniai konservatorių itin nekenčiama politikė.
O dabar ji dar ir neslepia ambicijų vėl kandidatuoti į prezidento postą per kitus rinkimus. Savireklama ministerijos pinigais suteikė puikų pretekstą opozicijai pakedenti K.Prunskienės plunksnas.
Bet teisybės dėlei reikėtų pripažinti, kad ministerijų apmokėtais užsakomaisiais straipsniais reklamuojasi visi ministrai. Skirtumas vien tas, kad Žemės ūkio ministerija reklamai turi daugiausia pinigų ir K.Prunskienė reklamuojasi energingiau už bet kurį kitą ministrą. Kitokia tik kiekybė, o ne kokybė.
Konservatoriai įgėlė K.Prunskienei, kad pirkti plotą laikraščiuose savo nuotraukoms – tas pat kaip ir pirkti kostiumėlius už ministrams reprezentacijai skiriamus pinigus, tarsi jie patys niekada nepirktų kostiumėlių už Seimo nariams skiriamas įspūdingas lėšas kanceliarinėms išlaidoms.
Toks visuotinis veidmainiavimas paverčia politikų etiką labai jau reliatyviu dalyku, taikomu priklausomai nuo situacijos ir personalijos.
O K.Prunskienė įrodė, kad ji tokia personalija, kurią turbūt sunkiau išstumti iš Vyriausybės nei patį premjerą, nes ji gali remtis ir „darbiečių“ bei liberaldemokratų parama.
Jie ministrę gynė aktyviai, iš širdies, o socialdemokratai – vangiai, tarsi iš pareigos. Tai ir yra, ko gero, svarbiausia interpeliacijos K.Prunskienei pamoka. Atrodo, kad mezgami nauji partnerystės ryšiai, kurių gali prireikti jau kitąmet po Seimo rinkimų.
K.Prunskienės stiprybė, kad ji be skrupulų gali įeiti į koalicijas su bet kuriomis politinėmis jėgomis. Tuo ministrė turbūt ir patraukli apie grįžimą į valdžią svajojančioms V.Uspaskicho ir R.Pakso partijoms.