Kur kas ramesnio būdo jos vyras tuo pat metu krepšinio batalijas per televizorių stebi kitame kambaryje. Tokiu ritmu ne vien per Europos krepšinio čempionatą gyvena vidurio puolėjo Roberto Javtoko tėvai šiauliečiai Alma ir Remigijus Javtokai. „Ne, ne, tikrai nesutrukdysite“, - nusijuokė Šiaulių vicemerė A.Javtokienė, vėlyvą praėjusio ketvirtadienio vakarą „Ekstros“ korespondentą įsileidusi į namus kartu stebėti Europos vyrų čempionato rungtynių, kuriose susitiko Lietuvos ir Slovėnijos rinktinės.
Duris pravėrusi politikė pirmiausia mane nusivedė į įvairiausių suvenyrų, pliušinių žaislų, įrėmintų fotografijų pilną kambarį. Daugumą dovanų šiaulietė gavo iš savo sūnų - krepšininko karjerą jau baigusio vyresniojo 30-mečio Artūro ir jaunėlio 27-erių Roberto.
„Štai tas žvėriukas ant televizoriaus parkeliavo iš Atėnų olimpiados, greta esantį vaikai padovanojo per Motinos dieną“, - šypsojosi moteris.
Anksčiau pati krepšinį žaidusi, o dabar veteranių varžybose į aikštę išbėganti aukštaūgė Šiaulių vicemerė paragino nesibaiminti jų šeimos augintinio įspūdingo dydžio rotveilerio Harzo: „Geras jis, nieko nedaro. Aišku, kad didelis - juk mūsų šeimoje visi tokie“.
Likus kelioms minutėms iki varžybų transliacijos A.Javtokienė sunkiai tramdė jaudulį. Jį išdavė nervingai spaudžiamos rankos ir tarsi bet kurią akimirką stryktelėti pasiruošusios įtemptos kojos. „Svarbiausia, kad tik po vieną nežaistų - mes stiprūs komandiniu žaidimu“, - aiškino moteris.
A.Javtokienė neslėpė - jai sunkiausia, kai treneriai laiko Robertą ant atsarginių žaidėjų suolo arba įleidžia į aikštę kelioms minutėms. Tą vakarą viskas buvo kitaip - iš Šiaulių kilęs krepšininkas aikštėje pasirodė starto penkete.
„Robertas - labiau gynybinio stiliaus žaidėjas, ne kiekvienas treneris tai įvertina, - kalbėjo su Atėnų „Panathinaikos“ ekipa praėjusį sezoną Eurolygos čempionu tapusio krepšininko motina. - Kai komandoje apylygė sudėtis, būna dar sunkiau - dėl menkiausios klaidos gali sėsti ant suolo“.
Aikštėje vykstantį karą stebinti, bet emocijas tramdanti šiaulietė netrukus vis dėlto pratrūko.
„Dėk, Robi, ko lauki“, - prasiveržė politikei, kai baudos aikštelėje kamuolį gavo jos sūnus. Šiaulietės nenuramino net tai, kad R.Javtoko prie tritaškio atmestą kamuolį komandos draugas tiksliai pasiuntė į krepšį.
„Robiui trūksta šiek tiek drąsos, įžūlumo gerąja prasme, - atsiduso politikė. - Aš visai kitokia - stengiuosi prasilaužti per varžoves ir pati atakuoti“.
Po atkaklaus pirmojo ketvirčio, kurio pabaigoje lietuvių krepšininkai pagaliau susigrąžino iniciatyvą, kalba nejučiomis pasisuko apie dabartinę Lietuvos rinktinę. A.Javtokienė net neslėpė žinanti daug užkulisinių dalykų, nes vos ne kasdien kalbasi su sūnumi telefonu.
Po kiekvienų rungtynių moteris išsiunčia SMS žinutę, pasveikina su pergale, o dažną dieną ir po pusvalandį pakalba su jaunėliu sūnumi. „Šarūnas Jasikevičius - labai svarbus komandai. Robertas nekart sakė - su tokiu įžaidėju kartu žaisti yra pasaka, - prasitarė A.Javtokienė. - Bėda, kad žaidimas vis dėlto labai banguoja“.
Čia pat politikė pridūrė nesitikėjusi, kad prieš čempionatą klupinėjusi Lietuvos rinktinė Ispanijoje žais taip galingai ir vieną po kito klupdys visus varžovus.
„Robertas visada nusiteikęs optimistiškai. Ir prieš čempionatą taip kalbėjo. Prisimenu, kai susižalojo per motociklo avariją, jis mane guodė, kad netrukus viskas bus gerai, greitai pakils iš lovos ir bėgs žaisti krepšinio“, - atsiduso moteris, prisiminusi 2002 metų gegužę sūnaus motociklu padarytą avariją.
A.Javtokienė pripažįsta, kad nelemta trauma lekiant motociklu pristabdė sūnaus tobulėjimą: „Išvis stebuklas, kad jis juda, jau nekalbu apie krepšinį. Aišku, jam skauda, juk po kiekvienų rungtynių tenka šaldyti kojas“.
Visas varžybas fotelyje išsėdėjusi šiaulietė kiek aprimo, kai praėjusio trečiadienio vakarą Lietuva iškovojo šeštąją pergalę iš eilės - įveikė slovėnus 80:61. Tačiau pokalbis apie krepšinį nenutrūko - moteris pripažino, kad po rungtynių sunkiai užmiega.
„Skaudu Robertui būna, kai išvis neišleidžia žaisti. Tada net neturi galimybės parodyti, kad gali būti ne prastesnis už kitus, - emocingai kalbėjo politikė. - Skaudu ir mums, namiškiams, o apie jį ką ir kalbėti. Jis tiesiai nepasako, bet kalbėdama telefonu jaučiu nuotaikas. Kartais vien pamačiusi per televizorių galiu nuspėti - vienas ar kitas šiandien gerai nesužais“.
Paprašyta paprognozuoti, kaip seksis Lietuvos rinktinei atkrintamųjų varžybų etape, A.Javtokienė išliko atsargi, bet nestokojanti optimizmo: „Jei atvirai, nesitikėjau, kad mūsų rinktinė žengs be pralaimėjimų. Pagal dabartinį žaidimą turėtų pasiekti finalą. Ir ispanus įveikti galima. Daug kas priklausys nuo Š.Jasikevičiaus - jis ypač svarbi figūra komandai“.
Po šeštosios iš eilės lietuvių pergalės A.Javtokienė net nesiruošė eiti ilsėtis, nors paprastai keliasi pusę septynių ryto. Šiaulių vicemerė dar rengėsi parašyti sveikinimą sūnui ir sulaukti atsakymo. Prieš miegą ji visada apmąsto matytas rungtynes. Mačo analizė neretai būna labai ilga - kartais moteris naktį prabunda ir nebeužmiega.
2007 metų Europos vyrų krepšinio čempionato nugalėtojai paaiškėjo tik vakar vėlai vakare.
Emocingoji Šiaulių vicemerė A.Javtokienė rungtynių transliacijas žiūri viena, o jos vyras R.Javtokas krepšinio kovas per televizorių stebi kitame kambaryje.