Per rungtynes su graikais į akis krito komandos užsidegimas, kurio nebuvo per mačą su rusais.
Šioje dvikovoje dėl bronzos ypač akivaizdus buvo brolių Lavrinovičių krepšinio alkis.
Per paskutines rungtynes lietuviai žaidė sau būdingą komandinį krepšinį.
Būtent komandinis žaidimas ir užsidegimas buvo pagrindinės mūsų rinktinės pergalės prieš graikus priežastys.
Pusfinalyje su rusais komandinio žaidimo ir pristigo.
Buvo tik Ramūnas Šiškauskas, kuris vienas tempė visą Lietuvos rinktinę.
O vienas ištempti visą komandą gali nebent Vokietijos rinktinės lyderis, naudingiausias NBA reguliariojo sezono žaidėjas Dirkas Nowitzki.
Ar buvo neramu, kad Lietuvos rinktinei gali pristigti jėgų, kad ji gali neištempti iki dvikovos su graikais pabaigos ir palūžti lemiamomis akimirkomis?
Pagal lietuvių žaidimo dvasią, užsidegimą turėjo įvykti nebent koks nors stebuklas, kuris būtų galėjęs sutrukdyti mūsų komandai laimėti.
Sporte visko pasitaiko, bet net per minutės pertraukėles stebint atmosferą ant komandos suolo Lietuvos rinktinė buvo daug pranašesnė už graikus.
Nesakyčiau, kad Graikija neturėjo jokių galimybių.
Prieš rungtynes galimybės visada lygios.
Bet šįsyk nugalėjo objektyviai stipresnė komanda.