Nežino už ką moka
Miesto centre, J.Basanavičiaus gatvės 3-iuoju numeriu pažymėtame name, renovacija vyksta jau gerą pusmetį, o gyventojai teigia vis dar nesuprantantys, už ką jiems reikia mokėti.
Šio namo gyventoja pensininkė Nijolė Valančauskienė už magistralinio šalto vandens vamzdyno pakeitimą, laiptinės remontą bei pakeistus langus jau sumokėjo daugiau nei 700 litus. Tačiau moteris jaudinasi, kad ateityje tokių pinigų ji negalėsianti mokėti.
„Kiekvieną mėnesį turiu mokėti keliasdešimt litų, bet niekaip nesuprantu už ką. Ateina sąskaita ir moku, nenoriu likti kam nors skolinga, be to, man pažadėjo, kad dalis jau sumokėtos sumos man, kaip pensininkei, bus grąžinta“, - guodėsi moteris.
„Panevėžio ryto“ korespondentei besišnekučiuojant su sunerimusia moteriške, prisijungė ir kiti namo gyventojai, kurie taip pat jaudinasi dėl nežinia už ką mokamų pinigų.
Socialinę paramą gaunanti Rita labiausiai baiminasi, kad neįgrimztų į skolas. Mat moteris, gaunanti tik minimalų atlygį, dar turi mokėti ir už namo renovaciją.
„Kaip ir visi, taip ir aš, nežinau už ką moku taip sunkiai uždirbtus pinigus. Prašome bendrijos pirmininkų paaiškinti, tačiau kartais jų visiškai neįmanoma surasti arba jie tiesiog nusiplauna rankas atidėliodami mūsų susitikimus kitai dienai. Ir taip tęsiasi jau kelias savaites“, - kalbėjo Rita.
Tiesa, moteris buvo pasisakiusi prieš namo renovaciją. Tačiau kaip ir į kitų į jos prieštaravimą taip pat atsižvelgta nebuvo.
Svarbu įtikinti gyventojus
Norint atlikti namo renovaciją reikalingas šiek tiek daugiau nei pusės namo gyventojų sutikimas. Surinkus reikalingą parašų skaičių, tai yra 50 proc. plius dar vieno gyventojo, bendrijos pirmininkai jau turi teisę dalyvauti konkursuose, o laimėjus pradėti ir būsto atnaujinimo darbus.
Šio namo bendrijos pirmininkai Vilita Ilginytė ir Vismantas Užalinskas žurnalistei patvirtino, kad namo renovacijai pritarė daugiau nei pusė namo gyventojų.
„Žmonės purkštaudavo, kad jie mokesčių nemokės, kad nenori jokios renovacijos. Tačiau laikui bėgant žmonių nuomonė keitėsi. Per susirinkimus suteikėm jiems kiek galima įvairiapusiškos informacijos“, - kalbėjo pirmininkai.
J.Basanavičiaus gatvės 3-iajame name šiuo metu vis dar atliekamas kapitalinis remontas: pakeistas vamzdynas, suremontuotos laiptinės, pakeisti langai bei laiptinių durys, kol kas dar šiltinamas stogas ir pastato sienos.
Už šiuos darbus namų gyventojams tereikės sumokėti vos 30 proc. visų išlaidų. Bendrija 50 proc. lėšų gaus iš valstybės ir 20 proc. iš savivaldybės.
Kol kas šio namo atnaujinimo darbams iš banko buvo paimta 66 tūkstančių litų paskola, už kurią namo gyventojai jau iš dalies ir moka.
Tikisi pigesnio šildymo
Apskaičiuota, kad vidutinio daugiabučio namo bendrijai gavus reikiamų lėšų iš valstybės, vidutinio dydžio remontas pasiėmus kreditą iš banko vienam butui kainuotų maždaug 8 tūkst. litų. Priklausomai nuo bendrijos pasirinkimo, per kiek metų bus bankui grąžinama paskola, kas mėnesį butui kainuotų apie 60 litų, tačiau čia bendrijų pirmininkai įžvelgia nemenką naudą gyventojams.
Anot bendrijos pirmininko V.Užalinsko, šio namo stogas ir sienos buvo apšiltintos siekiant sutaupyti gyventojų pinigus.
„Jau dabar baigiantis apšiltinimo darbams, butuose yra kur kas šilčiau. Ne paslaptis, kad butų šildymas jau pabrango ir dar brangs. O mes jau šią žiemą už šildymą mokėsime perpus mažiau nei anksčiau“, - įsitikinęs primininkas.
Renovacija turi rūpėti pensininkams
„Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros“ (BUPA) Panevėžio skyriaus konsultantė Daiva Gailiūnienė teigė, kad iki šiol dar nebuvo nė vienos bendrijos, vieningai pritariančios būsto renovacijai.
Pasak D.Gailiūnienės, kartais pasitaiko ir tokių atvejų, kai gyventojai net kategoriškai atsisako mokėti bankui palūkanas. Tokiu atveju bendrijos pirmininkas turi teisę asmenį paduoti į teismą. Tada jau susiklosčiusią situaciją nagrinėja teismas.
Nors nenorinčiųjų mokėti paskolos yra tikrai nemažai, tačiau kol kas Panevėžio teismuose tokių bylų dar nebuvo. Manoma, kad atlikus renovaciją gyventojai pakeičia nuomonę arba tiesiog geranoriškai konfliktus sprendžia su bendrijų pirmininkais.
Anot specialistės, daugiabučių renovavimą itin skeptiškai vertina vyresnio amžiaus žmonės, kurių pensijos nėra didelės. Tačiau juk investicijos į nekilnojamąjį turtą niekur nedings. Butas liks vaikams ar anūkams, kurie taip pat galėtų sunkiai besiverčiantiems tėvams padėti grąžinti paskolą.
Be to, dabar yra skaičiuojama, kad dabartinėmis sąlygomis renovuoto buto vertė pakyla apie 30 procentų. Nedideles pajamas gaunantiems žmonėms, sudarantiems daugumą daugiabučių gyventojų, labai rūpi šildymo išlaidos, todėl būtent jie ir turėtų siekti renovacijos bei pigesnio šildymo.
D.Gailiūnienė primena, kad paskolą grąžinti reikia ne visiems. Už bendrijos paimtą paskolą nereikia mokėti tiems, kurie gauna kompensacijas už šildymą. Į lengvatas taip pat turi tiesę socialiai remtini asmenys ar pensininkai, priklausomai nuo gaunamų pajamų dydžio.
Naudą kai kurie jau suprato
Panevėžyje yra 838 daugiabučiai namai, kurie buvo statyti sovietmečių laikais.
BUPA duomenimis, liepos pabaigoje vertinimui buvo pateikti 118 Panevėžio regiono senų daugiabučių modernizavimo projektai. Šiomis dienomis agentūra turi dar 48 projektus. Tai didžiausias skaičius visoje Lietuvoje. Po Panevėžio seka Vilniaus regionas (užregistruoti 98 projektai).
Pasak D.Gailiūnienės, modernizuoti senus daugiabučius itin skatina Vyriausybės nauji pažadai padengti ne trečdalį kaip anksčiau, o pusę renovavimo išlaidų. Be to, dalį išlaidų, 20 proc., papildomai kompensuoja ir miesto savivaldybė.
Likusius pinigus gyventojai gali skolintis iš bankų, nereikalaujančių paskolos draudimo, arba gali naudoti sukauptas bendrijos lėšas. Žmonėms belieka parengti tik reikalavimus atitinkantį projektą.
Kaip teigė agentūros specialistė, nors parengtų projektų yra itin daug, tačiau šiuo metu Panevėžyje dar nė vieno namo rekonstrukcija galutinai neužbaigta. Vyriausybei bei savivaldybei padidinus kompensacijas, daugiabučių bendrijų pirmininkai skuba teikti vėl naujus projektus namo renovacijai užbaigti.
„Pasikeitę langus ar susitvarkę laiptines, panevėžiečiai skuba apšiltinti ir namo sienas ar vienodai įstiklinti balkonus. Todėl darbai bendrijose nenutrūksta“, - teigė pašnekovė.
Visoje Lietuvoje renovavimo programą numatoma įgyvendinti iki 2020 metų. Per tą laiką tikimasi atnaujinti apie 70 proc. senos statybos daugiabučių. Iki 2010 metų šiai programai iš valstybės biudžeto numatoma skirti apie 80 mln. litų, tačiau padidėjus poreikiui suma gali didėti. Panevėžyje šią programą ketinama baigti gerokai anksčiau - iki 2013 metų.