Rusijos vyriausybė rugsėjo 3-iąją kreipėsi į Teismą, siekdama tapti
trečiuoju asmeniu procesiniuose veiksmuose, kuriuose Lietuvos pilietybės
netekęs verslininkas bei buvęs pašalintojo prezidento Rolando Pakso
finansinis rėmėjas Jurijus Borisovas kaltina Lietuvą pažeidžiant jo teises,
nes teismai nepriima sprendimo dėl jo statuso valstybėje - nėra galutinio
sprendimo, ar jis bus išsiųstas iš Lietuvos, ar įgis nuolatinio gyventojo
statusą.
Šiuo metu Rusijos pilietis J.Borisovas Lietuvoje naudojasi laikinojo
gyventojo teisėmis.
Anot Žmogaus teisių stebėjimo instituto prezidento Henriko Mickevičiaus,
tretysis asmuo EŽTT byloje yra proceso dalyvis, kuris turi daug teisių -
teikti įrodymus, įvairius prašymus, apklausti liudytojus.
„Valstybė, norėdama tapti trečiuoju asmeniu, turi įrodyti savo teisinį
interesą - tai yra įrodyti, kad sprendimas turės jai teisinių pasekmių. Šiuo
atveju aš nematau, kad Rusijai tai galėtų turėti teisinių pasekmių, todėl
nemanau, jog ji būtų pripažinta trečiuoju asmeniu . Bet jei pripažins,
Rusijos atstovas galės dalyvauti procese“, - BNS aiškino H.Mickevičius.
J.Borisovas į EŽTT kreipėsi gegužę, tačiau jo prašymas dar nėra priimtas
- kaip BNS informavo Lietuvos vyriausybės atstovė EŽTT Elvyra Baltutytė,
šiuo metu vyksta nagrinėjimas dėl priimtinumo.
„J.Borisovo pareiškimas yra užregistruotas, vyksta rašytinis nagrinėjimas
dėl priimtinumo. Vyriausybei buvo atsiųstas vienas vienintelis klausimas -
ar ta neaiški padėtis, kai nėra galutinio sprendimo dėl jo statuso
valstybėje, nepažeidžia jo teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
Mes išsiuntėm atsakymą“, - BNS aiškino E.Baltutytė.
Jos teigimu, J.Borisovas skundžiasi, jog teismams nepriimant sprendimo
dėl jo statuso valstybėje - išsiųsti iš Lietuvos ar neišsiųsti - pažeidžiama
jo teisė į asmeninį ir šeimos gyvenimą, nes taip trukdoma įprastam jo ir jo
šeimos gyvenimo ritmui.
„Nors ir nėra galutinio sprendimo, tačiau jam niekas netrukdo, jis gali
keliauti, turi laikinojo gyventojo statusą ir mes norime parodyti, jog ta
neaiški padėtis nėra tokia bloga, kokia gali būti kitose valstybėse“, -
Lietuvos poziciją aiškino atstovė Teisme.
Anot E.Baltutytės, jei artimiausiu metu Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas priims kokį nors sprendimą, tai gali būti, jog
J.Borisovo skundas neteks prasmės, tačiau jis gali jį performuluoti ar
skųstis dėl kitų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos pažeidimų.
Išsiųsti J.Borisovą iš Lietuvos Migracijos departamentas mėgina nuo
2004-ųjų, remdamasis Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga. Joje
teigiama, kad šis verslininkas siekė destabilizuoti politinę padėtį
Lietuvoje, daryti įtaką politiniam gyvenimui, šantažavo ir grasino
tuometiniam prezidentui R.Paksui.
Per 2002 metų prezidento rinkimus J.Borisovo vadovaujama sraigtasparnių
remonto bendrovė „Avia Baltika“ skyrė R.Pakso kampanijai 1,2 mln. litų.
Šalies vadovu tapęs R.Paksas 2003 metų balandį išimties tvarka suteikė savo
finansiniam rėmėjui Lietuvos pilietybę.
Tokį žingsnį Konstitucinis Teismas įvertino kaip atlygį už paramą per
rinkimus ir panaikino sprendimą dėl pilietybės suteikimo - tai tapo vienu iš
apkaltos R.Paksui argumentų.
Vilniaus apygardos administracinis teismas yra įpareigojęs migracijos
pareigūnus išduoti leidimą J.Borisovui gyventi Lietuvoje, nes esą išsiuntus
jį iš Lietuvos būtų nepagrįstai apribotos Rusijos piliečio teisės į asmeninį
ir šeimyninį gyvenimą, jo vaikų teisė būti neatskirtiems nuo tėvų.
Teismo sprendime buvo teigiama, kad šis Rusijos pilietis Lietuvoje turi
nekilnojamojo turto, gauna lėšų iš teisėto pragyvenimo šaltinio, čia gyvena
jo žmona, nepilnametė dukra, o sūnus tuomet tarnavo Lietuvos kariuomenėje.
Nurodymą išduoti J.Borisovui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje Migracijos
departamentas apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui.
Skundas dar nėra išnagrinėtas.