„Kai kurios iš jų net rimtai nesvarsto alternatyvos kelti savo pirmininko
kandidatūrą ir ieško visuomenėje populiaraus „legionieriaus“, - rašoma
antradienį paskelbtoje SEB Vilniaus banko analitikų parengtoje apžvalgoje.
Ekspertų nuomone, pirmieji signalus politikos rinkai pasiuntė
socialdemokratai, pradėję kloti kelią savo lyderio, premjero Gedimino
Kirkilo žygiui į valdžios olimpą.
„Kairieji norėtų apsaugoti savo vedlį nuo galimos nesėkmės Seimo
rinkimuose, todėl ir yra linkę neįtraukti jo į vienmandatėse apygardose
kovosiančių partiečių sąrašą. Vienmandatinėje „mėsmalėje“ galimos įvairios
staigmenos ir nesėkmės, o tai visai nepageidautina politinį kapitalą
kantriai kraunančiam G.Kirkilui. Todėl socialdemokratų partijos vadovas
Seimo rinkimuose parlamentaro mandato veikiausiai sieks tik su savo partijos
sąrašu“, - prognozuoja analitikai.
Jų nuomone, noras tapti prezidentu turės įtakos ir G.Kirkilo, kaip
Vyriausybės vadovo, veiklai. Ir anksčiau nepasižymėjęs dideliu polinkiu į
reformas, jis stengsis išvengti bet kokių klaidų ir nedarys rizikingų
sprendimų. Išimtimi laikytini nebent naujosios atominės elektrinės statybos
organizaciniai klausimai, kuriuos ryžtingai spręsti yra gyvybiškai būtina.
Analitikams beveik nekyla abejonių ir dėl savarankiškos valstiečių
liaudininkų kandidatės į prezidentus - dabartinės žemės ūkio ministrės
Kazimiros Prunskienės.
„Ši ambicinga politikė norėtų revanšo už pralaimėjimą Valdui Adamkui 2004
metų prezidento rinkimuose, be to, sėkmės atveju būtų vainikuota jos
ilgametė karjera įvairiose valdžios institucijose“, - mano Vilniaus banko
analitikai.
Ju nuomone, K.Prunskienės planams galėtų sutrukdyti silpnas jos
vadovaujamos partijos pasirodymas Seimo rinkimuose kitų metų rudenį, o tai
esą „visai įmanoma“.
„Jai iškeltos interpeliacijos svarstymas Seimo rudens sesijoje baigėsi
nesėkme dėl valdančios koalicijos nepritarimo. Viena akivaizdu: premjeras
G.Kirkilas kuo toliau, tuo mažiau bus linkęs leisti potencialiai savo
varžovei užsidirbti politinių dividendų“, - rašoma apžvalgoje.
Joje pažymima, kad daug sudėtingesnė yra dešiniųjų ir liberaliųjų
politinių jėgų situacija - šiandieniniai jų vadovai turi nedaug galimybių
patys sėkmingai varžytis dėl prezidento posto.
Ekspertų nuomone, dėl konservatorių paramos G.Kirkilo mažumos vyriausybei
ypač nukentėjo konservatorių lyderio Andriaus Kubiliaus įvaizdis.
„Viena vertus, opozicijos statusas įpareigoja jį kritikuoti valdančiąją
daugumą, kita vertus, Tėvynės sąjungos ir Socialdemokratų partijos
susitarimai „išrovė geluonį“ tai kritikai. Nenuostabu, kad pastaruoju metu
kritika yra arba formali, arba ja nesiekiama jokių konkrečių tikslų. Be to,
rinkėjai A.Kubiliui dar neatleido jo vaidmens „Mažeikių naftos“
privatizavimo ir „Williams“ istorijoje“, - teigia Vilniaus banko ekspertai.
Pasak jų, „abonento“ skandalas kliudo rimtai galvoti apie artimiausios
kadencijos prezidento postą ir liberalcentristui Artūrui Zuokui. Nors
amžiaus cenzas Liberalų ir centro sąjungos vadovui leistų dalyvauti 2009
metų prezidento rinkimuose, prieštaringos veiklos Vilniaus mero kėdėje
atgarsiai dar skamba rinkėjų ausyse. Be to, pasitraukus į opoziciją
dabartinėje miesto taryboje, sumažėjo A.Zuoko galimybės patraukti žmonių
dėmesį konkrečiais veiksmais ir sprendimais.
Ekspertų nuomone, Liberalų sąjūdžio vadovui Petrui Auštrevičiui prabėgęs
laikas buvo ne sąjungininkas.
„Gana sėkmingai pasirodęs praėjusiuose prezidento rinkimuose, šis
politikas prarado nemažai rinkėjų simpatijų ir buvusį populiarumą. Esminė
P.Auštrevičiaus problema - blaškymasis ir nesugebėjimas susikoncentruoti
ties svarbiausiomis šalies problemomis. Pagrindinis diplomuoto ekonomisto
P.Auštrevičiaus „arkliukas“ yra užsienio politika, tačiau to nepakanka
rinkėjų pasitikėjimui iškovoti“, - teigia analitikai.
Susiklosčius tokioms aplinkybėms, jų nuomone, dešinysis ir centro
politinis sparnas ieškos „legionierių“, kurie gali būti partiniai arba, kaip
V.Adamkus, „viršpartiniai“, t. y. konsoliduojantys dvi arba kelias partijas.
Viena iš dažniausiai minimų pavardžių yra dabartinė eurokomisarė,
anksčiau socialdemokrato Algirdo Brazausko kabinete finansų ministre dirbusi
Dalia Grybauskaitė.
Teigiama, kad ji sugebėjo susikurti tvirtos, ryžtingos ir nepriklausomos
politikės įvaizdį, o to labiausiai ir pasigenda Lietuvos rinkėjai, pavargę
nuo užkulisinių kompromisų, konkrečių verslo ir kitų interesų grupių
protegavimo tiek įstatymų leidybos, tiek vykdomosios valdžios institucijose.
Tačiau kadangi D.Grybauskaitė šalies vidaus politikoje reiškėsi tik
ministrės amplua, kyla abejonių, ar tas įvaizdis visiškai atitinka realybę.
Be to, dar neaišku, ar ji pati pasirengusi įsitraukti į kovą dėl šalies
vadovo regalijų.
Ekspertų nuomone, likus dar dvejiems metams iki Lietuvos prezidento
rinkimų tikėtina, kad atsiras daugiau pretendentų konservatorių ir liberalų
politinei stovyklai atstovauti.
Kita vertus, jei tai būtų politikos arenoje visiškai nauji žmonės,
rizikuojama, kad „treniruočių stovyklai“ skirto laiko nepakaks prezidento
„čempionatui“ tinkamai pasirengti.
Analitikai spėja, kad matyt, minimalus pasirengimo laikotarpis turėtų
būti bent 12-15 mėnesių iki rinkimų, t. y., šiuo požiūriu per artimiausius
metus turėtų būti padaryta visa, kas reikalinga rinkimuose dalyvauti.
Apžvalgoje primenama, kad prezidentas V. Adamkus kol kas tik labai
bendrais bruožais apibūdino įsivaizduojamą savo įpėdinį. Jo nuomone, tai
turėtų būti vakarietiškas jaunosios kartos atstovas, nebūtinai turįs
įsipareigojimų konkrečiai partijai. Svarbiausia, kad juo patikėtų ne tik
politinis elitas, bet ir plačioji visuomenė, kuri suteikė itin aukštą
populiarumo reitingą dabartiniam prezidentui.
Šiuo požiūriu, ekspertų teigimu, prezidento įpėdiniui bus sunkiau
įsibėgėti jau vien dėl to, kad V.Adamkus ne nominaliai, o iš tikrųjų yra ir,
neabejotinai, išliks iki kadencijos pabaigos moralinis Lietuvos žmonių
autoritetas.
„Būsimajam prezidentui reikės įdėti nemažai pastangų, norint įveikti
V.Adamkaus aukštai iškeltą sąžiningumo ir pasiaukojimo savo Tėvynei
kartelę“, - pažymima apžvalgoje.