„Skaitant projekto tekstą man iškilo, nežinau , politinis ar lingvistinis
klausimas, kodėl nebeliko žmogaus lyties visai? (...) Yra kažkokia lytinė
orientacija. Ką tai reiškia? Ar mes jau dabar nebeturime nei vyrų, nei
moterų, yra tik kažkas tai, taip rusiškai sakoma „ono“ (niekatrosios giminės
įvardis rusų kalboje-BNS)?“, - stebėjosi konservatorius Egidijus Vareikis.
Tuo tarpu socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė
bandė parlamentarams paaiškinti, kad realybėje egzistuoja tiek vyrai, tiek
moterys, tačiau Lygių galimybių įstatymas yra labiau skirtas kovai su
diskriminacija dėl visų įmanomų pagrindų, nebūtinai dėl lyties.
„Lygių galimybių įstatyme mes kalbame ne vien tik apie lytinę
orientaciją. Man labai gaila, kad jūs taip siaurai viską matote“, -
stebėjosi ministrė.
Tačiau parlamentarų V.Blinkevičiūtės argumentacija neįtikino ir jie
nepritarė įstatymo projektui po pateikimo, kurį Vyriausybė siūlė svarstyti
skubos tvarka. Nauja Lygių galimybių įstatymo redakcija teikiama siekiant
Lietuvos įstatymuose įtvirtinti Europos Komisijos (EK) direktyvas lygių
galimybių srityje.
Konservatoriaus Ryto Kupčinsko nuomone, Lietuva yra katalikiškas kraštas,
todėl ir įstatymai turi atspindėti tautos vertybes.
„Yra kaip yra. Manau, kad bus blogai, atitinkamai būsime įvertinti.
Galbūt Seimo nariai nesusipažinę su direktyvom, nežino ES aktų. Labai
keistas toks jų požiūris, pakankamai nerimtai vertina, kad Lietuva yra ES
narė ir kad mes turim priimti tam tikrus sprendimus, kad nebūtų
diskriminuojami žmonės“, - nusivylimo po parlamentarų verdikto neslėpė
ministrė.