„Dažniausia diskriminacijos ir rasizmo priežastis yra vienas iššūkis, su
kuriuo susiduria valstybės. Tai - daugiakultūriškumas, kultūrinė įvairovė.
Lankydamasis Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, norėjau sužinoti, kaip čia
įvairių bendruomenių atstovai sprendžia diskriminacijos problemas, koks yra
susiklostęs istorinis kontekstas. Man įdomu sužinoti, kaip šitas
geografiškai izoliuotas regionas reaguoja į naujus iššūkius“, - spaudos
konferencijoje trečiadienį kalbėjo D.Diene'as.
JT ekspertas teigė esantis patenkintas Lietuvoje sukurta kovai su
diskriminacija skirta teisine baze, institucijų struktūra.
„Lietuva turi gerą, solidžią teisinę bazę kovai su diskriminacija. Čia
norėčiau paminėti Lyčių lygybės ir Tautinių mažumų įstatymus. Lietuva turi
reikiamus mechanizmus, institucijas, galinčias tinkamai kovoti su
diskriminacijos apraiškomis“, - teigė D.Diene'as.
Specialusis pranešėjas teigiamai įvertino Tautinių mažumų ir išeivijos
departamento veiklą, Lygių galimybių bei Vaiko teisių apsaugos
kontrolieriaus tarnybų darbą. Pasak jo, visų institucijų vadovai yra
motyvuoti, kūrybingi ir įsitraukę į darbą. Gerą įspūdį ekspertui paliko ir
apsilankymas Generalinėje prokuratūroje.
„Generalinės prokuratūros atstovai jautrūs tautinių mažumų klausimams,
pasiryžę spręsti diskriminacijos problemas. Tai svarbu, nes prokuratūra yra
ta vieta, kur suplaukia visa informacija. Prokuratūra yra įstatymiškai
įpareigota veikti, nubausti pažeidėjus“, - kalbėjo D.Diene'as.
Anot JT specialiojo pranešėjo, efektyviai kovoti su diskriminacijos
apraiškomis padeda ir gilios istorinės skirtingų tautų sugyvenimo tradicijos
Lietuvoje.
Kalbėdamas apie skubiai spręstinas problemas, D.Diene'as pabrėžė blogą
romų bendruomenės Lietuvoje padėtį.
„Pats lankiausi tabore (Vilniuje-BNS), mačiau, kokiomis sąlygomis jie
gyvena. Šiai problemai būtina teikti prioritetą. Tai įsisenėjusi
diskriminacija, o sprendimas dar nėra surastas. Reikia stengtis romus
integruoti į visuomenę, tada jau galima žiūrėti, kaip jie galėtų išsaugoti
savo tautinę tapatybę“, - teigė ekspertas.
Anot jo, Lietuva dar nėra pasiruošusi naujai imigracijos bangai, kuomet
galima tikėtis sulaukti daug naujų atvykėlių ne iš Europos šalių.
„Tai bus atvykėliai iš Afrikos, Azijos kitų religijų atstovai, visų pirma
- musulmonai. Ateityje Lietuva tikrai susidurs su šia problema. O problemų
su policija atvykėliams kyla jau dabar“, - kalbėjo D.Diene'as.
JT atstovo teigimu, lietuviams būtina keisti požiūri į atvykėlius.
„Dabar į imigrantus žiūrima ne per apsaugos, žmogaus teisių prizmę, o per
valstybės saugumo prizmę. Reikėtų surasti pusiausvyrą tarp apsaugos ir
saugumo“, - sakė jis.
Kalbėdamas apie neigiamus dalykus, D.Diene'as taip pat pažymėjo, jog
politinė valdžia ir tautinių mažumų atstovai situaciją šalyje vertina
skirtingai.
„Egzistuoja ryškūs prieštaravimai. Politinės valdžios pozicijoje vyrauja
optimizmas, diskriminacijos neigimas, manymas, kad situacija yra gera, ir
toks požiūris yra vyraujantis. Tuo tarpu šis požiūris prieštarauja visų
tautinių mažumų atstovų pasisakymams, kurie teigia susiduriantys su
diskriminacija“, - sakė ekspertas.
D.Diene'as teigė pasigedęs skirtingų bendruomenių santykius reguliuoti
padedančios kultūrinės, intelektualinės strategijos.
„Kuomet įvairios bendruomenės gyvena kartu, gali kilti tam tikra įtampa.
Ją galima išspręsti ne tik įstatymais, bet ir šviečiamosiomis,
auklėjamosiomis priemonėmis. Tokia strategija padėtų tautinėms bendruomenėms
pažinti viena kitą, sąveikauti, bendrauti tarpusavyje“, - sakė specialusis
pranešėjas.
Nuo sekmadienio Lietuvoje viešintis JT atstovas apsilankė Romų
bendruomenės centre, Tolerancijos centre, Generalinėje prokuratūroje, Vidaus
reikalų ir Užsienio reikalų ministerijose, susitiko su nevyriausybinių
organizacijų bei tautinių mažumų atstovais.
Lietuva 2001 metais pateikė nuolatinį kvietimą, kad šalyje gali būti
vykdomos visos JT žmogaus teisių specialiosios procedūros. Šis kartas -
pirmasis, kai pasinaudota minėtu kvietimu.
Specialusis JT pranešėjas yra įgaliotas tirti šiuolaikines rasizmo,
juodaodžių, arabų ir musulmonų diskriminavimo, ksenofobijos, antisemitizmo
ir su tuo susijusias netolerancijos apraiškas, taip pat vyriausybių vykdomas
priemones šiems reiškiniams įveikti.
Jis rengia metinius pranešimus ir gali teikti rekomendacijas dėl švietimo
ir kitų konkrečių priemonių nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu
lygmeniu. Specialusis pranešėjas savo veikloje naudojasi įvairiais
informacijos šaltiniais - vyriausybių, nevyriausybinių organizacijų,
tarptautinių organizacijų, žiniasklaidoje pateikiama medžiaga, vizitų metu
surinkta informacija.
D.Diene'as savo ataskaitą apie padėtį Lietuvoje žada parengti ir JT
Žmogaus teisių tarybai pateikti kitų metų kovo mėnesį. Šių metų gruodį
ekspertas preliminarią ataskaitą žada pateikti ir Lietuvos vyriausybei.