Apie pozicijų stiprinimą bei būsimą koalicijos ateitį buvo kalbama
trečiadienį surengtuose koalicijos pusryčiuose pas premjerą Gediminą
Kirkilą.
„Buvo kalbama apie galimus koalicijos rėmėjus - socialliberalus.
Kalbėjom, kad jie galėtų remti koaliciją, bet čia dar reikia kalbėtis: ar
jiems rūpi įgyvendinti savo programas, ar dalyvauti valdyme. (...) Mes
kalbamės su socialliberalais ir tikimės jų paramos“, - BNS pasakojo
valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos fraktijos seniūnė Aldona
Staponkienė.
Tuo tarpu Naujosios sąjungos lyderis Artūras Paulauskas neigia kalbėjęsis
su mažumos koalicija dėl paramos Vyriausybei ar juo labiau gavęs kokių nors
siūlymų. Jo teigimu, socialliberalai bendrauja tik su liberalcentristais -
jų tikslas esąs nukreiptas į ateitį, tai yra į situaciją po eilinių Seimo
rinkimų 2008-ųjų rudenį.
Kaip BNS informavo socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė,
premjeras jau numatė susitikimą su socialliberalų lyderiu A.Paulausku,
tačiau teigė nežinanti, kada tiksliai jis įvyks.
Seimo vadovas bei Pilietinės demokratijos partijos pirmininkas Viktoras
Muntianas taip pat neprieštarautų socialliberalų įsijungimui į koaliciją.
„Jeigu atsiranda frakcijos, kurios nori dalyvauti, kurioms tinka
Vyriausybės programa, tai kodėl gi ne?“, - žurnalistams trečiadienį sakė
V.Muntianas.
Anot valstietės liaudininkės A.Staponkienės, mažumos koalicija tikisi ir
konservatorių paramos pačiais svarbiausiais klausimais, tačiau santykius su
Tėvynės sąjunga, jos teigimu, derina socialdemokratai.
Dar vienas koalicijos stiprinimo šaltinis - politiniai perbėgėliai. Nors
per pusryčius pas premjerą, anot A.Staponkienės, apie tai nekabėta, tačiau
pirmadienį dienraštis „Lietuvos žinios“ citavo liberalcentristą Algį
Čapliką, jog artimiausiu metu valdančioji koalicija gali pasipildyti 10-čia
socialliberalų bei dar 5-6 žmonėmis ir taip stabilizuoti padėtį.
Pats A.Čaplikas savo žodžių nesigina, tačiau neįvardija, kas galėtų
papildyti valdančiųjų frakcijų gretas.
„Tai yra realu. Kol neįvyko, aš nieko nekomentuosiu, bet tai realu, bent
aš taip manau“, - BNS lakoniškai atsakė Liberalų ir centro sąjungos
pirmininko pavaduotojas.
Neseniai socialdemokratų frakcijos gretas papildė buvęs „darbietis“
Viačeslavas Škilis, bet jis BNS sakė nežinantis, ar panašaus žingsnio galima
būtų tikėtis iš kitų jo buvusių kolegų.
Anot V.Muntiano, per pusryčius pas premjerą buvo išsakyta įvairių
nuomonių apie tolesnį valdančiosios koalicijos darbą.
„Ten buvo diskusija, kokia forma būtų labiau priimtina. Požiūriai
skiriasi. Vieni kalba apie tai, kad pastovi dauguma būtų patrauklesnis
dalykas ir būtų paprasčiau, buvo nuomonių tokių, kad galima dirbti tame
formate, kaip buvo iki šiol“, - kalbėjo Seimo pirmininkas pridurdamas, jog
pats yra labiau linkęs nesiblaškyti ir apsistoti ties status quo situacija.
Valdančiąją mažumos koaliciją socialdemokratai yra suformavę kartu su
valstiečiais liaudininkais, liberalcentristais ir Pilietinės demokratijos
partija.
Visi kartu jie Seime turi 61 mandatą 141 vietos parlamente.
Socialliberalų frakcija vienija 10 Seimo narių.
Vyriausybės veiklą daugiau nei metus rėmė opozicinė Tėvynės sąjunga,
tačiau rugsėjo 8-ąją nutraukė paramą, motyvuodama augančiu korupcijos lygiu
ir esą nesprendžiamomis Valstybės saugumo departamento (VSD) problemomis.
Tuo tarpu kai kurie politologai ir politikai paramos nutraukimą vadina
fiktyviu bei skirtu išsaugoti partijos politinį veidą prieš 2008-ųjų rudens
parlamento rinkimus. Anot jų, konservatoriai nesieks žlugdyti G.Kirkilo
Vyriausybės, nes chaosas politinėje arenoje jiems patiems nebūtų naudingas.
Seime Tėvynės sąjungos frakcija vienija 24 parlamentarus.