Lrytas.lt videonaujienų rubrikoje žiūrėkite reportažą apie Rinau šeimos konfliktą.
Su tokiu prašymu į prezidentą kreipėsi Seimo liberalai. Pasak jų, jei
I.Rinau dukrai būtų suteikta Lietuvos pilietybė, atsirastų galimybė bylos
dėl vaiko globos nagrinėjimą perkelti į Lietuvą.
Vokietijos Oranieburgo teismas šiemet birželį priėmė sprendimą, kuriuo
vaiko tėvui Michaeiliui Rinau priskirta vaiko globa, ir vaiko motina,
I.Rinau turi palikti vaiką tėvo globai.
I.Rinau prašė Lietuvos apeliacinio teismo Vokietijoje priimto
nuosprendžio nepripažinti, tačiau Apeliacinis teismas prašymą atmetė.
Apeliacinis teismas paskelbė, kad pagal įstatymus vaiko sugrąžinimas,
pareikalautas ES valstybėje narėje priimtu vykdytinu teismo sprendimu, yra
pripažįstamas ir vykdomas kitoje ES valstybėje narėje.
Kovo mėnesį Lietuvos apeliacinis teismas patenkino Vokietijos piliečio
M.Rinau prašymą ir nusprendė grąžinti į Vokietiją jo ir lietuvės,
klaipėdietės I.Rinau dvejų metukų dukrą, kurią motina parsivežė nuolatiniam
gyvenimui į Lietuvą.
2006 metų liepą mergaitės motina, gavusi mergaitės tėvo leidimą, su dukra
išvažiavo į Lietuvą. Būdama Lietuvoje ji pranešė, kad į Vokietiją sugrįžti
nežada.
Tuo tarpu Vokietijos Oranienburgo ir Brandenburgo žemės teismai 2006 metų
rugpjūtį nusprendė globos teises laikinai suteikti tik mergaitės tėvui bei
panaikinti bendrą mergaitės globą kartu su motina.
Ši bendra globa panaikinta iki kompetentingas Vokietijos teismas priims
sprendimą skyrybų byloje.
Lietuvos apeliacinis teismas, kuriame mergaitei atstovavo vaiko teisių
gynėjai, priėjo išvadą, jog mergaitės laikymas Lietuvoje be tėvo sutikimo
ilgiau nei dvi savaites yra neteisėtas.
Mergaitės motina neįrodė, jog vaiką grąžinus į jo kilmės šalį, jam būtų
padaryta didelė psichinė arba fizinė žala arba kad vaikas paklius į kitą
netoleruotiną situaciją.
Tačiau praeitą savaitę mergaitės mama neįvykdė antstolio reikalavimo ir
neatvedė dukters į Klaipėdos vaiko teisių apsaugos tarnybą, iš kurios ji
turėjo būti pervežta į Vokietiją.