Nors daugelis ūkininkų giriasi gausesniu nei pernai derliumi, centro specialistai teigia, kad džiūgauti dar per anksti.
„Neatmetama, kad maro ir puvinių pažeisti gumbai blogai laikysis saugyklose, ypač jei nebus sudaryta optimalių sandėliavimo sąlygų“, – juos cituoja agentūra BNS.
Anot centro specialistų, dėl laiku neatlikto purškimo liepos-rugpjūčio mėnesiais ir nepalankių orų per bulviakasį optimistiškas bulvių derliaus prognozes gali tekti sumažinti trečdaliu. Tokiu atveju bendras bulvių derlius siektų tik 2006 metų lygį.
Todėl prognozuojama, kad rudenį rinka bus perpildyta netinkamomis sandėliuoti bulvėmis, o pavasarį trūks geros kokybės produkcijos.
Siūlo nesėti panikos
Tuo tarpu Žemdirbystės instituto Elmininkų bandymų stoties direktorius Kęstutis Rainys kol kas siūlo palūkėti su prognozėmis.
„Žinoma, įvairūs puviniai ir bulvių maras yra didžiulė grėsmė. Tačiau taip yra kiekvienais metais.
Kol bulvės dar nenukastos, apie derlių šnekėti per anksti“, – įsitikinęs K.Rainys.
Vėją kelia smulkieji?
K.Rainio nuomone, kaip ir kasmet, labiausiai dejuoja smulkieji ūkininkai, sodinantys po 10-50 arų bulvių.
Jie paprastai pasirūpina derlingesne sėkla, tačiau vėliau pasodina bulves ir tiesiog laukia bulviakasio.
Pasak K.Rainio, šiuos plotus būtina tinkamai prižiūrėti, o tam reikia žinių ir šiuolaikinės technikos.
„Tokių ūkininkų yra dauguma. Tačiau jie bulves parduoda nebent pažįstamiems.
Į prekybos centrus patenka tik didžiųjų žemdirbių derlius.
Todėl kalbėti, kad Lietuva pristigs bulvių, būtų juokinga. 1992, 1994 ar 2001 metais buvo kur kas prastesnės gamtinės sąlygos, tačiau ir tada išgyvenome“, – ramino K.Rainys.
Be to, smulkieji ūkininkai stengiasi bulves nukasti kuo anksčiau. Patekusios į dar šiltus rūsius jos iš karto ima pūti.
Koją pakišo liūtys
Tiesa, vasaros viduryje prasidėję krituliai vienaip ar kitaip turės įtakos visiems augintojams.
Jau dabar aišku, kad kai kuriose Lietuvos vietovėse (pvz., Šilutės rajone) bulvių derlius gerokai menkesnis nei ten, kur plotai nebuvo apsemti.
Kai kuriuose regionuose derlingumas gali siekti 25-30 tonų iš hektaro, o kitur – perpus mažiau.
Šiemet bulvių derlius subrendo 2-3 savaitėmis anksčiau, todėl augalai jautresni dirvos permirkimui, greičiau pažeidžiamos jų šaknys, augalai greitai žūva.
Kai kuriose šalyse, tarp jų Prancūzijoje, yra laukiama dar mažesnio bulvių derliaus negu sausringais 2006-aisiais. Be to, šiais metais daugiau pažaliavusių gumbų.
Kainos ir kyla, ir krinta
Rugsėjo viduryje Lietuvos prekiniuose ūkiuose ir augintojų kooperatyvuose tona geros kokybės nefasuotų bulvių kainavo 500-700, o fasuotų – 600-900 litų.
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, vidutinė nefasuotų bulvių kaina šiais metais yra apie 30 proc., o fasuotų – apie 20 proc. mažesnė.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, kainos sumažėjimą galėjo lemti tai, kad dar tebėra didelė šlapesnėse dirvose augintų bulvių pasiūla.
Bulvių plotai – vis mažesni
Šįmet Lietuvoje iš viso buvo pasodinta 55,6 tūkst. hektarų bulvių. Tai šiek tiek mažiau nei pernai, kai jų plotai siekė 57,8 tūkst. hektarų.
Tokia tendencija pastebima jau nebe pirmus metus.
„Anksčiau bulves augino visi, kurie tik turėjo bent lopinėlį žemės.
Tačiau kaip ir visame pasaulyje, Lietuvoje vyksta koncentracija. Mažėja plotų, bet didėja derlingumas“, – paaiškino Žemės ūkio ministerijos augalininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Birutė Gujienė.