Šių metų sausio mėn. Berlyne vykusioje tarptautinėje mugėje „Žalioji savaitė“ žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė ir „Vereinigte Hagel“ tarybos pirmininkas Raineris Langneris pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo, norint sukurti pasėlių draudimo sistemą nuo kelių pagrindinių Lietuvoje riziką galinčių sukelti meteorologinių reiškinių. Kaip teigia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai, ši vokiečių bendrovė buvo vienintelė, išreiškusi norą dirbti Lietuvoje.
ŽŪR vykusiame prezidiumo posėdyje „Vereinigte Hagel“ delegacijos atstovas Tomas Gerkė paskelbė, kad jau šiemet nuo lapkričio mėn. planuoja pradėti savo veiklą mūsų šalyje ir drausti pasėlius nuo iššalimo, liūties, krušos ir sausros. Bus draudžiamos visos pagrindinės žemės ūkio kultūros. Šiuo metu baigiami rengti visi reikalingi dokumentai, skaičiavimai ir atliekami formalumai, reikalingi draudimo procesui užtikrinti. Kaune jau išnuomotos patalpos bendrovės atstovybei, atrenkami ir apmokomi darbuotojai.
T. Gerkė gyrė ŽŪM, o labiausiai mūsų žemės ūkio ministrę K. Prunskienę už tai, kad per tokį trumpą laiką sugebėta pasiekti konkrečių rezultatų kuriant pasėlių draudimo sistemą Lietuvoje. „Jūsų žemės ūkio ministrė iš tiesų supranta, kas yra žemės ūkis, ko negalėčiau pasakyti apie mūsiškę. Dar iki šiol Vokietijoje sklinda pašaipos apie tai, kaip mūsų žemės ūkio ministrė tarptautinėje žemės ūkio technikos parodoje, priėjusi prie kombaino, paklausė, ar reikia jam žieminių padangų, kai kulia žiemkenčius“, - svečias iš Vokietijos pateikė tokį palyginimą mūsų ministrės naudai. Tuo jis norėjo pasakyti ir tai, kad gerų rezultatų duoda tik kvalifikuotas darbas - „Vereinigte Hagel“ turi net 180 metų pasėlių draudimo patirties, dirba ne tik Vokietijoje, bet ir Austrijoje, Italijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Liuksemburge. Kompanijos steigėjai ir akcininkai yra patys ūkininkai. Vadinasi, jie nusimano, kas svarbu draudžiant pasėlius.
Vis dėlto bent kol kas kai kuriems ŽŪR prezidiumo nariams, ūkininkams, ilgametė vokiečių patirtis nekelia nei didelio susižavėjimo, nei pasitikėjimo. „Turime karčios patirties su Skandinavijos ūkininkų kooperatyvais, kurie mūsų šalies rinkoje dirba dar aršiau nei kai kurios vietinės akcinės bendrovės. Visi prisimename, kad ŽŪR buvo priėmę nutarimą, jog turi būti kuriamas ūkininkų savitarpio pagalbos fondas. Labai svarbus ir valstybės vaidmuo šiame darbe. Jei ŽŪM tiek pastangų, kiek įdėjo, kad pas mus ateitų vokiečiai, būtų dėjusi kuriant žemdirbių savitarpio pagalbos fondą, jis jau būtų įkurtas. Bet buvo pasakyta, kad nėra tam reikalingos įstatyminės bazės, ir „atvesti“ vokiečiai. Lietuviai žemdirbiai ne prieš pasėlių draudimą, svarbu, kaip jis bus pateiktas: ar prievartos, ar savanorišku principu. Mes matome, kad prievartos mechanizmas egzistuoja“, - posėdyje kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas, ūkininkas Aušrys Macijauskas.
Kaip patikino ŽŪR prezidiumo posėdyje dalyvavęs ŽŪM sekretorius Gediminas Radzevičius, privalomo pasėlių draudimo Lietuvoje nesirengiama įvesti. Tuo tarpu „Vereinigte Hagel“ siūlomose draudimo sąlygose numatyta, kad ūkyje turi būti draudžiamos visos draudžiamųjų kultūrų sąraše įtrauktos žieminės ir vasarinės kultūros. Išeitų, kad negalėsi apdrausti tik kokios nors vienos rūšies augalų pasėlių, o kitų nedrausti. Negana to, žemdirbiai, norintys gauti Europos Sąjungos investicinę paramą, t.y. dalyvauti Kaimo plėtros programoje, privalės drausti pasėlius. Šį reikalavimą, žinoma, iškėlė ne pati draudimo bendrovė, o ŽŪM. Kai kurie įtaresni žemdirbiai įžvelgia, kad tokiu būdu proteguojama vokiečių draudimo bendrovė, sudarant jai palankesnes sąlygas.
Žemdirbių kritikos susilaukė ir draudimo įmokų dydis. Kaip informavo „Vereinigte Hagel“ atstovai, draudimo įmokos dydis priklausys nuo draudžiamo sklypo vietos ir rizikos, pasėlių hektaro vertės ir kt. Pavyzdžiui, draudžiant javus įmoka už hektarą sudarytų apie 100 Lt derlinguose regionuose, apie 70 Lt – prastesnėse žemėse. Būtina pažymėti tai, kad realiai žemdirbiui reikėtų sumokėti pusę tos sumos (50 Lt arba 35 Lt), nes 50 proc. draudimo įmokos kompensuoja valstybė. Kaip sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė, tokios įmokos gana didelės. Pavyzdžiui, 300 ha pasėlių draudžiančiam ūkininkui reikėtų už juos sumokėti 10-15 tūkst. Lt (nelygu regionas, derliaus vertė). O kiek toks ūkis gautų atsitikus draudžiamajam įvykiui, kol kas neaišku. Taip pat ūkininkai negarantuoti, kad ir ateityje valstybė dengs 50 proc. draudimo įmokos, nors ŽŪM sekretorius G. Radzevičius patikino, kad tokia nuostata nebus panaikinta.
Taigi žemdirbiams kyla daug įvairių klausimų, kaip veiks vokiečių bendrovės siūloma pasėlių draudimo sistema. Niekas negali pasakyti, kiek ūkių panorės dar šį rudenį apdrausti savo pasėlius. Pasak Skuodo r. ūkininko Vidmanto Donielos, žemdirbiai ūkininkavimo riziką linkę prisiimti ant savo pečių. Na, visi taip pat žino, kad jie, neapdraudę pasėlių ir patyrę nuostolių dėl nepalankių klimato reiškinių, „linkę“ prašyti valstybės kompensacijų. Tačiau žvelgiant į tolesnę ateitį tenka pastebėti, kad tokios praktikos greičiausiai nebeliks.
Kaip sakė ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas ir LŪS pirmininkė G. Staliūnienė, sudarius sąlygas apdrausti pasėlius valstybė nebeketina kompensuoti žemdirbių patirtų nuostolių – tokią nuostatą yra išreiškusi Lietuvos Vyriausybė. Be to, nuo 2010 m. ir pagal ES reikalavimus valstybės nebegalės skirti lėšų pasėlių derliaus nuostoliams dengti. Nuo to laiko ūkininkai galės gauti valstybės paramą už derliaus nuostolius dėl klimato reiškinių tik tada, jei įrodys, jog jokia ES šalis nesiūlo tokios rūšies draudimo.