Dokumentinis filmas „Jauni ir veržlūs: 15 metų kartu“ ir knyga „Lietuvos jaunimo organizacijų taryba. 15 metų“ – taip savo penkiolikos metų veiklą įamžino Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT).
LiJOT šį vakarą Vilniaus rotušėje šventinio vakaro metu ne tik pristatys jubiliejinę knygą ir filmą. Bus apdovanoti labiausiai Lietuvos jaunimui per 15 metų nusipelnę žmonės ir organizacijos.
LiJOT vienija 55 didžiausias jaunimo organizacijas Lietuvoje ir skatina jaunų žmonių pilietiškumą, atstovauja jų interesams valstybės institucijose.
„Per penkiolika metų išgyvenome labai permainingą ir iššūkių kupiną laikotarpį.
Bėgant metams tobulėjome, plėtėmės ir tapome rimtu valstybės institucijų, verslo ir kitų nevyriausybinių organizacijų partneriu jaunimo politikos klausimais“, – džiaugėsi LiJOT prezidentas Miroslavas Monkevičius.
Jauni, veržlūs ir ambicingi
Dešimt jaunimo organizacijų po vienu skėčiu nutarė susiburti siekdamos tapti lygiavertėmis valstybės institucijų partnerėmis. Iki tol, pasak M.Monkevičiaus, jaunimas jautėsi esąs nuošalyje, kai valstybės valdymo struktūrose buvo diskutuojama juos liečiančiomis temomis.
„1992 m., kai susikūrė LiJOT, valstybės požiūrio į jaunimo politiką iš esmės nebuvo.
Po ketverių metų bendradarbiavimo su Seimu atsirado pirmas valstybinis dokumentas, apibrėžiantis jaunimo politiką. Numatyta, kad jokios jaunimą liečiančios problemos nebūtų sprendžiamos be tiesioginio mūsų įsikišimo“, – pasakojo LiJOT prezidentas.
Dabar kartu su valstybės valdžios institucijomis LiJOT nariai gina jaunimo reikalus Lietuvoje, skatina juos būti politiškai aktyvius, dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose renginiuose, patys juos organizuoja.
Ragina nelikti nuošalyje
Ne vienas LiJOT parengtas projektas sulaukė politikų dėmesio ir atgarsio visuomenėje.
Būtent šios tarybos siūlymu buvo uždrausta rūkyti viešojo maitinimo įstaigose, jauni vairuotojai nebediskriminuojami draudimo bendrovėse ir vertinami ne pagal amžių, o pagal vairavimo stažą.
Į organizacijas susibūręs jaunimas prieš Seimo, savivaldybių, prezidento rinkimus rengia skatinimo projektus „Gana dvejot – ateik balsuot“ bei „Man ne dzin“ ir kviečia jaunus žmones pareikšti savo nuomonę.
Kartu su partneriais ir nariais iš keturiolikos šalies miestų Tarptautinės antikorupcinės dienos, kuri švenčiama kasmet gruodžio 9-ąją, metu ragino politikus, valdininkus bei medicinos darbuotojus pasirašyti antikorupcinę deklaraciją.
„Prieš 2004 metais vykusius Seimo rinkimus ištyrėme didžiausių partijų reklamas, stebėjome, ką gero jos žada daryti jaunimui.
Susitikome su šių partijų vadovais ir kartu su žinomais Lietuvoje žmonėmis Nomeda Marčėnaite, Marijonu Mikutavičiumi, dainininku Svaru skatinome jaunimą balsuoti“, – apie nuveiktus darbus kalbėjo M.Monkevičius.
Rugpjūčio pabaigoje jaunimas grįžo iš LiJOT antrus metus rengtos ekspedicijos „Misija Sibiras“.
Aplankę taigoje išsibarsčiusius kaimus ir tremtinių kapus tvarkę patriotiški jaunuoliai grįžę apie savo patirtį pasakoja Lietuvos mokyklose.
Ir mokosi, ir pramogauja
Šiuo metu įvairioms jaunimo organizacijoms priklauso apie 200 tūkstančių žmonių, jų amžius – nuo 14 iki 29 metų.
„Tai yra maždaug 12-14 proc. visų jaunų žmonių Lietuvoje.
Siekiame, kad susidomėjimas būtų didesnis, tačiau, palyginti su kitų Europos Sąjungos valstybių jaunimo organizacijų aktyvumu, esame tarp pirmaujančiųjų ir pranokstame ne vieną senbuvę“, – džiaugėsi M.Monkevičius.
LiJOT prezidentą džiugina, kad ir politikai, ir verslininkai į jaunimo organizacijų narius jau žiūri kaip į būsimus lyderius – mokslininkus, verslininkus, aukščiausio lygio administratorius, įmonių vadovus, verslo kūrėjus, būsimus ministrus ar parlamento narius.
Vietoj gatvės pavojų ir pagundų pasirinkę veiklą įvairiose organizacijose jaunuoliai laisvalaikiu dalyvauja įvairiuose projektuose, renginiuose, mokosi darbo grupėse, diskutuoja, išmoksta būti visateisiai visuomenės nariai.
„Jaunimo organizacijos – ne vien ilgos diskusijos prie stalo, balsavimai ar rinkimų biuletenių kilnojimas.
Parašyti projektą ir įrengti jų treniruotėms reikiamas specialias aikšteles gali prašyti riedlentininkai, dėl paramos koncertams, parodoms ar konkursams kreipiasi ir alternatyviosios muzikos gerbėjai, ir fotografai, dailininkai.
Taip jaunimas ne tik panaudoja savo įgūdžius, bet ir daro gera aplink gyvenantiems žmonėms“, – tikino pašnekovas.
Iniciatyviausi ir aktyviausi yra 18-24 metų moksleiviai bei studentai.
Piketai – jau praeitis
M.Monkevičiaus teigimu, jau praėjo laikai, kai Rolando Pakso skandalo metu prie Prezidentūros degė žvakės arba buvo rengiamos teatralizuotos akcijos po rašytojo Gintaro Beresnevičiaus žūties.
„Jaunimo organizacijos yra pilietiškos visuomet. Jeigu nėra didžiulių judėjimų, manifestacijų ir demonstracijų, dar nereiškia, kad jauni žmonės abejingi.
Priešingai, demokratinėje visuomenėje nuomonės reiškiamos suformuotais būdais, o bet kuris į gatves jaunimą išvarantis reiškinys reiškia tam tikrą kataklizmą“, – kalbėjo M.Monkevičius.
Maloniau, pasak LiJOT prezidento, kai jaunimas susiburia pasitikti medalius iškovojusių krepšininkų, per šventes iškelia vėliavą ir švenčia valstybines šventes.
M.Monkevičius tikisi, kad jauni žmonės, bręstantys kartu su valstybe, Lietuvos vėliavėles prie automobilių stiklų priklijuos ne tik per krepšinio čempionatą, bet ir švęsdami, pavyzdžiui, Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją.