Paaiškinti skaitytojams rūpimus klausimus paprašėme Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kadastrų ir geodezijos departamento direktorių Saulių Urbaną.
“Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymą nuo 2008 m. sausio 1 d. visi žemės sklypų kadastriniai matavimai bus atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (geodeziniais matavimo prietaisais). Pažymėtina, kad kadastriniai matavimai atkuriant nuosavybės teises, kaip ir iki šio straipsnio įsigaliojimo, bus finansuojami valstybės biudžeto lėšomis. Žemės savininkai neįpareigojami privalomai inicijuoti savo žemės sklypų kadastrinius matavimus. Jie privalomi tada, kai savininkas ar naudotojas vykdo veiksmus dėl žemės sklypo esminių pokyčių: žemės sklypų pertvarkymas, padalijimas, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas, ar panašiai.
Įstatyme nenumatytos lengvatos ar išimtys dėl kadastrinių matavimų atlikimo ar išlaidų dėl kadastrinių matavimų atlikimo kompensavimo. Kalbant apie žemės sklypų planų parengimą po daugiabučiais, reikėtų atkreipti dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 žemės sklypų detaliuosius planus, žemės sklypų planus (schemas) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis, su juose esančiais statiniais ir įrenginiais rengia savivaldybės savo lėšomis. Daugiabučių gyventojai nėra įpareigoti savo lėšomis formuoti ar rengti daugiabučių žemės sklypų kadastrinius dokumentus. Parduodamų ar nuomojamų namų valdų žemės sklypų detalieji planai ir žemės sklypų planai rengiami pirkėjų ar nuomininkų pageidavimu ir jų lėšomis”.