Pokalbis su G.Petriku - videonaujienose.
- Ar liudysite apie EBSW ryšius su aukščiausiais to meto valdžios pareigūnais?
- Tokių kaltinimų byloje nėra. Prokurorai apie tai nei klausia, nei kalba.
- Bet buvote apie tai užsiminęs spaudoje.
- Advokatas pataria dabar dėl to nesileisti į diskusijas.
- Bet anksčiau apie tai kalbėjote.
- Amerikoje – laisvas žodis, ką nori, tą kalbi. O dabar grįžau į Lietuvą ir negaliu apie tai kalbėti. Nenoriu leistis į diskusijas.
- Ar galvojate, kaip būtų galima žmonėms grąžinti prarastus indėlius?
- Teisiškai nesijaučiu kaltas, tačiau morališkai jaučiuosi kaltas. Vis dėlto tai buvo viena iš mano kompanijų.
Tačiau dešimt metų nebuvau Lietuvoje, nežinau, kiek ir ar yra likę kokio nors turto. Aš pinigų neturiu ir neįsivaizduoju, kur jų galėtų būti.
- Bet gal bandysite ieškoti galimybių?
- Aš neturiu galimybių ieškoti.
- Ką veikėte Amerikoje dar prieš suėmimą?
- Gyvenau kuklų emigranto gyvenimą. Pabėgęs iš Lietuvos pusmetį gyvenau Rusijoje, vėliau pervažiavau į Meksiką, tada – į JAV.
- Kaip sekėsi gyventi Amerikoje?
- Iš pradžių sunkiausia buvo dėl kalbos, todėl teko mokintis anglų kalbos. Po metų pramokau. Vis dėlto pradėti verslą buvo sunku, turėjau prekybos taškelį turguje.
- Ar sunku buvo slapstytis?
- Sunku.
- O kaip šeimai - žmonai, vaikams?
- Vaikams turbūt buvo sunku, maždaug kas metai keisdavome gyvenamąją vietą, jie turėjo eiti vis į naują mokyklą.
- Ką darysite dabar, kai jus išleis į laisvę?
- Bus daug darbo susipažinti su byla. Turbūt gausiu darbą brolio kompanijoje. Gyvensiu pas tėvus.
- Kaip dabar jaučiatės?
- Jaučiuosi kaip grįžęs į Europą. Išvažiavau iš Lietuvos, o grįžau į Europą. Viskas labai pasikeitė. “Žiguli” dingo iš gatvių. Tai mane labai nustebino. Kai išlipau oro uoste, nepamačiau nė vieno “Žiguli”.
- Ar nebijote, kad jums Lietuvoje gali kilti koks nors pavojus?
- Imsimės atitinkamų priemonių. Detalių negaliu atskleisti.