Skerdienos priėdę šunys sėja baisią ligą

Neseniai per televiziją parodytą reportažą apie Šilutėje gyvenančią moterį, kuriai gydytojai išoperavo kepenis ir pašalino jose buvusią lervą, visuomenė priėmė kaip sensaciją.

Daugelis žmonių nieko nėra girdėję apie echinokokozę – parazitinę ligą, kurią sukelia kaspinuočio lervos, nors kasmet šalyje diagnozuojama 15-18 naujų susirgimų, o bendras sergančiųjų skaičius jau perkopė 80.

Medikai teigia, kad būtent nežinojimas yra viena iš priežasčių, dėl kurių užsikrečiama echinokokoze – liga, dėl sunkumo ir didelio mirtingumo priskiriama onkologinių ligų grupei.

Sunkesniais atvejais mirtingumas nuo šios ligos siekia net 80 procentų.

Panevėžio rajono gyventojas 30 metų Dalius Kriaučiūnas apie echinokokozę pirmą kartą išgirdo, kai sužinojo esąs ja užsikrėtęs.

„Į jūsų organizmą veikiausiai per neplautas rankas pateko echinokoko užkratas.

Virškinimo trakte iš kiaušinėlių išsilaisvinusios lervutės prasiskverbė į kraujagysles, iš ten su krauju nukeliavo į kepenis“, – apstulbusiam ligoniui paaiškino gydytojai.

D.Kriaučiūnui teko pašalinti pusę kepenų, kurias buvo pažeidęs parazitas.

Dabar vyras po truputį atsigauna po operacijos, tačiau jį kankina nežinia, kiek truks gydymas. Gali būti, kad visą gyvenimą.

D.Kriaučiūnas blogai pasijuto praėjusių metų pabaigoje. Iki tol sveikata nesiskundusiam vyrui pasidarė silpna, jis neteko daug svorio, pagelto oda.

Gydytojai įtarė D.Kriaučiūną susirgus gelta ir paguldė į ligoninę, tačiau kepenų echoskopija ir kiti tyrimai parodė jį sergant kur kas rimtesne liga, tik neaišku kokia. Vyriškį panevėžiečiai medikai išsiuntė į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas.

Čia jaunam vyrui buvo diagnozuota echinokokozė. Gydytojai spėjo, kad, sprendžiant pagal kepenų pažeidimo laipsnį, echinokoko užkratą savo organizme D.Kriaučiūnas nešioja jau kelerius metus.

D.Kriaučiūnas pasakojo visą pusmetį, nuo praeitų Kalėdų iki šių metų birželio, laukęs vilniečių medikų jam pažadėto gydymo specialiais vaistais, tačiau taip ir nesulaukęs.

„Nuolat skambindavau ir klausdavau, kada aš juos gausiu, tačiau išgirsdavau pasiūlymą paskambinti po savaitės ar dviejų. Gydytojas Vitalijus Sokolovas sakė, kad tie vaistai Lietuvoje neregistruoti, todėl užtrunka laiko, kol ligonių kasos juos nuperka“, – pasakojo vyras.

Birželio pradžioje konsultuotis į Santariškių klinikas D.Kriaučiūnas nuvažiavo jau visai nusilpęs. Ligonio teigimu, gydytojai tiesiai šviesiai pasakė, kad jo reikalai prasti.

„Sako, rinkis – ar lipdom tavo kepenis iš to, kas liko, ar lauksi kepenų persodinimo“, – pasakojo D.Kriaučiūnas. Jis neslėpė, kad tuo metu puolė į neviltį, nes atrodė, jog gyvenimas jau baigtas.

Pasitaręs su artimaisiais D.Kriaučiūnas nusprendė pasikonsultuoti su Kauno medicinos universiteto klinikų specialistais. Šie įtikino pacientą, kad šioje situacijoje jam vienintelė išeitis – gultis ant operacinio stalo.

Pasak D.Kriaučiūno, operacija vietoj planuotų šešių valandų užtruko net devynias. Jos metu chirurgai ligoniui pašalino dešinę pusę kepenų.

Po operacijos panevėžiečiui buvo paskirti vaistai, vadinamoji chemoterapija, kurios jis nesulaukė Vilniuje.

D.Kriaučiūnas džiaugėsi, kad tūkstančius litų kainuojančius vaistus, kuriuos jam teks vartoti nežinia kiek laiko, kompensuoja ligonių kasos. Tik invalidumo pensiją gaunantis vyras jų tiesiog neįpirktų.

Jis sakė, kad praėjus po operacijos beveik trims mėnesiams jaučiasi geriau nei iki jos, nors dar nėra pakankamai sustiprėjęs, negali kelti sunkesnio kaip 3 kilogramus sveriančio daikto, privalo laikytis dietos.

Tiesa, D.Kriaučiūnui nėra sunku atsisakyti kepto ir riebaus maisto, apskritai sunkiai virškinamų patiekalų, nes jis ir iki ligos nebuvo jų mėgėjas.

D.Kriaučiūnas pasakojo, kad paaiškėjus, jog jis serga echinokokoze, dėl šios ligos pasitikrino visa šeima – žmona, vaikai, tačiau jiems atliktos echoskopijos nieko blogo neparodė.

„Matyt, aš ištraukiau nelaimingą loterijos bilietą“, – juokavo vyras, iki šiol nesuprantantis, kaip parazito kiaušinėliai pateko į jo organizmą.

D.Kriaučiūnui atrodo, kad jis pakankamai dažnai plaudavęs rankas, nevalgydavęs neplautų vaisių ar daržovių.

„Tikrai nepriskirčiau savęs prie žmonių, neturinčių higienos įgūdžių. Bet, jeigu užsikrėčiau, vadinasi, kažką padariau ne taip“, – svarstė ligonis.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro gydytojas Alfonsas Žobakas sakė, kad echinokokas gamtoje egzistuoja kaip laukinių plėšrūnų parazitinė kaspinuotoji kirmėlė, o jo užkratą žmogui dažniausiai perduoda šunys.

Iš naminių gyvulių šunų organizmas yra pats tinkamiausias kaspinuočiui parazituoti. A.Žobako teigimu, žmonės sudaro sąlygas šunims užsikrėsti, o po to ir patys užsikrečia nuo jų.

„Šunys, pradedant mišrūnais kiemsargiais, baigiant veisliniais, apkrečiami, kai gauna laukinių ar naminių gyvulių skerdienos atliekų.

Tiek medžiotojai, tiek karvių, ožkų ar avių augintojai paprastai atiduoda šunims paskerstų gyvulių kepenis, jeigu jose yra kokių nors pūslių ar neaiškių darinių: esą negi pats valgysi, o išmesti gaila.

Echinokoko kiaušiniai patenka į šuns organizmą ir išsiskiria su išmatomis. Kai šunys išleidžiami pasilakstyti be jokios priežiūros ir dergia kur papuola, echinokoko užkratą gali palikti bet kur: vejoje, smėlio dėžėje, daržovių lysvėje.

Žmogui užtenka suvalgyti tinkamai nenuplautų apterštų uogų, daržovių ar tiesiog paglosčius šunį nenusiplovus rankų sėsti prie stalo valgyti.

Echinokoko kiaušinių gali būti ir ant šuns kailio. Juk išleisti palakstyti jie mėgsta pasivolioti savo giminaičių išmatose“, – aiškino A.Žobakas.

Į žmogaus organizmą patekęs užkratas dažniausiai (98 proc.) nukeliauja į kepenis, retai – į raumenis, plaučius, inkstus, smegenis.

Pažeistoje vietoje nusėda lervos, formuojasi cistos, kurios paskui lėtai auga, sutrikdydamos organo veiklą. Iš pradžių, kol liga neišplitusi, žmogus nejaučia jokių simptomų, sveikatos sutrikimai pasireiškia tik gerokai vėliau.

Sergančiam kepenų echinokokoze žmogui pasidaro labai silpna, skauda po dešiniuoju šonkauliu, pykina, pagelsta jo oda. Jeigu parazitas pažeidžia plaučius, ligonis kosti, dūsta, skundžiasi krūtinės skausmais, atsikosėja su krauju.

Vilniaus universiteto Santariškių klinikų, kuriose prieš ketverius metus buvo įkurtas šalies echinokokozės registras, gydytojas V.Sokolovas „Panevėžio rytui“ sakė, kad dažniausiai ši liga diagnozuojama ieškant kokios nors kitos. Pavyzdžiui, konsultuojant dėl galimo auglio pilve.

Kepenų echinokokozė paprastai aptinkama ligonį echoskopuojant.

V.Sokolovas sakė, kad echinokokozė gydoma vaistais ir chirurginiu būdu. Po operacijos jis mažiausiai dvejus metus turi vartoti chemoterapinius vaistus, kad liga neatsinaujintų. Kartais juos tenka gerti ir ilgiau ar net visą likusį gyvenimą.

Gydymo sėkmė priklauso nuo ligos stadijos, darinių dydžio ir lokalizacijos. Išskiriamos dvi echinokoko rūšys – cistinis ir alveokokinis. Pastarasis yra pavojingesnis.

Paklaustas, kodėl D.Kriaučiūnas ilgai negavo vaistų, V.Sokolovas atsakė, kad tai - ne medikų kaltė. Pasak gydytojo, vaistai nuo echinokokozės Lietuvoje neregistruoti. Ligonių kasos juos kiekvienam ligoniui perka individualiai.

Įvairių dokumentų pildymas, pirkimo procedūra esą užtrunka ilgiau nei norėtųsi.

„Dabar bent jau galim vaistus išrašyti pusei metų, anksčiau leisdavo išrašyti tik 3 mėnesiams“, – kalbėjo gydytojas.

V.Sokolovo teigimu, tai, kad pusę metų D.Kriaučiūnas nebuvo gydomas, jo sveikatos būklei didesnės įtakos neturėjo.

„Echinokokozė – tokia liga, kuri vystosi labai ilgai, ji neprogresuoja žaibiškai“, – aiškino medikas.