Tegul žmonės žino, kur yra „bordelis“
Praėjusią savaitę į miesto savivaldybę susitikti su meru Vitu Matuzu skubėjo garbių panevėžiečių būrys.
Įvairių visuomeninių organizacijų atstovai, istorinių vertybių bei etnokultūros puoselėtojai merui nešė šokiruojančią dovaną – raudoną žibintą.
„Jei negausime iš mero pažado atsisakyti absurdiškos ir vulgarios idėjos – Skaistakalnio parką paversti meilės miesto Paryžiaus kopija, įteiksime jam pirmąjį raudoną žibintą, tegul pasikabina virš durų. Jei jau taip, tegu visi žino, kur tikras bordelis yra.
Paskui raudoną žibintą padovanosime ir tarybos sekretoriato vyriausiajam kultūros specialistui Arnoldui Simėnui, pamėtėjusiam idėją Panevėžyje įkurti meilės miestą.
O dar vėliau žibintais apkabinėsime ir visą savivaldybę. Ją tokiu būdu modernizuoti ir paversti raudonųjų žibintų kvartalu būtų mažiau žalos, nei vienintelį istorinius laikus menantį parką suniokoti teletabiškais statiniais“, – simbolinės dovanos prasmę aiškino romuviečių atstovas, Panevėžio kolegijos dėstytojas Laimutis Vasilevičius.
Mero malonės laukė du mėnesius
Skaistakalnio parko išsaugojimu ir jo atnaujinimu nesudarkant esamo landšafto susirūpinę miestiečiai priėmimo pas merą V.Matuzą laukė du mėnesius.
Panevėžio vadovas miesto patriotų nepakvietė į savo kabinetą, o susitikti su jais atėjo į vieno langelio tarnybos patalpose esantį kambarį.
Vos tik žmonės prasižiojo apie parko atnaujinimo projekto netinkamumą Skaistakalnio erdvėms, V.Matuzas garsiai nusistebėjo, kurgi jie anksčiau buvo.
„Mes dalyvavome konkurse, bet jo nelaimėjome. Siūlėme išsaugoti parką tokį, koks jis buvo suprojektuotas sodinant, tačiau jį sutvarkant“, – skubėjo paaiškinti bendruomenės „Senamiestietis“ pirmininkė Marija Paraščiakienė.
„Jei nelaimėjote, tai elkitės taip, kaip elgėsi skulptūros J.Miltiniui konkurso dalyviai“, – ne be ironijos pašnekovei mestelėjo meras.
Dėl J.Miltinio paminklo susiginčiję kūrėjai savo kūrinio reikalingumą miestui įrodinėjo per teismus.
Vicemeras pabėgo nuo diskusijos
Panevėžiečiams nusistebėjus, kodėl meras pašaipus ir toks ramus kalbant apie miestui labai svarbaus objekto išsaugojimą, šis paaiškino: „Aš dėl to ramus, kad nėra pinigų, ir todėl niekas nieko nedarys“.
„Ar jūs matėte projektą, apie kurį čia kalbate? Man pasakojo, kad į radiją peikti projekto buvo atėjęs žmogus, jo visai net neregėjęs“, – susirinkusiesiems papriekaištavo meras.
L.Vasilevičius merui prieš nosį išskleidė pluoštą nuotraukų, kurios šiuo metu yra paskelbtos internete ir buvo išspausdintos architektams skirtame leidinyje „Statybų pilotas“.
Fotografijose matyti Skaistakalnio atnaujinimo projektą laimėjusio vilniečio autoriaus V.Avietyno moderni vizija: tarp šimtamečių medžių įspraustos stiklo ir plastiko dėžės, kurios neva įsimylėjėliams turėtų atstoti pasimatymų namelius, visiškai prie parko erdvių nederantys stikliniai suolai, žolėje išraustos duobės, skirtos piknikams, į ufonautų namelius panašios būdelės pievoje – numatytos būsimo kino teatro lauke žiūrovams.
L.Vasilevičius patikslino, kad jis ir buvo tas radijo pašnekovas, ketinęs su kultūrą kuruojančiu vicemeru K.Vainausku eteryje pasiginčyti, ar verta parką paversti stiklo ir plastiko kubais apstatytu meilės miestu.
„Aš buvau puikiai susipažinęs su, mano nuomone, vulgariais ir banaliais parko sudarkymo planais, tai vicemeras išsisuko nuo diskusijos.
Pakalbėjęs apie tai, kokie blogi pensininkai, neleidę mieste kurti universiteto, paaiškino, kad atvažiavo kažkokie ministrai ir paspruko iš studijos“, – merą pasiekusius gandus patikslino L.Vasilevičius.
Barė pašnekovus ir dėl žurnalistų
Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus pirmininkė Liudvika Knizikevičienė mero paprašė atsižvelgti į senų panevėžiečių norus ir parką palikti neišdraskytą.
„Mes norime parko kaip Vilniuje“, – aiškino L.Knizikevičienė.
„O aš noriu kaip Strasbūre: gamta, veja, gėlės. Aš jus galiu nuraminti, pirma bus sutvarkyti takai, šviestuvai, kad dviračiais važinėti būtų galima. O dėl modernių idėjų negaliu sakyti nei taip, nei ne. Taryboje nesvarstyta dar“, – apie Skaistakalnio parko ateitį miglotai kalbėjo miesto vadovas.
Kitu sakiniu meras tarsi visiškai perėjo į pašnekovų pusę, pasakęs, kad yra toks pat panevėžietis, kuriam nepatinka modernios Skaistakalnio atnaujinimo idėjos.
Į tiesų klausimą, tai bus Skaistakalnis rekonstruotas į meilės miestą su Eifelio bokštu ar nebus, V.Matuzas pakartojo jau girdėtą frazę: „Niekas sparčiai į priekį nejuda, tam reikalingi milžiniški pinigai, o jų nėra.
Gal man nepatiko ta idėja, bet yra kam patinka. Kiek žmonių, tiek nuomonių. Tikslas buvo atgaivinti parką, pritaukti žmonių. Čia yra kartų konfliktas“.
Tada mero žvilgsnis užkliuvo už žurnalistės.
„O kam reikėjo žurnalistus kviesti? Ką, jau negalime žmoniškai pasikalbėti?“ – aiškiai susierzinęs pašnekovus barė V.Matuzas.
Vyksta parkų naikinimas
L.Vasilevičius merą informavo, kad Seimas šiuo metu yra atkreipęs dėmesį į masinį šalies parkų naikinimą: išpjaunami šimtamečiai medžiai, gabalais išdalijama teritorija, istoriškai vertingose vietose ima vykti šiuolaikiškos statybos.
Vasaros pradžioje Seime buvo surengta konferencija dėl per šalį besiritančio parkų naikinimo vajaus.
L.Vasilevičius į susitikimą atsinešė ir paties V.Matuzo prieš porą metų pasirašytą raštą, kuriame juodu ant balto apibrėžiama, kad vadovaujantis Nekilnojamųjų turto vertybių apsaugos įstatymu Skaistakalnio parke draudžiamos bet kokios statybos, išskyrus ūkinės paskirties pastatų, reikalingų parko funkcionavimui aptarnauti.
Jei V.Matuzas laimins modernaus parko kūrimo statybas Skaistakalnyje, pažeis iš karto net keturias Europos Sąjungos ratifikuotas konvencijas: gamtos paveldo globos, Europos kraštovaizdžio, Europos architektūros apsaugos ir Europos archeologinio paveldo.
Sunaikintų etnokultūros paveldą
Kolegijos dėstytojas V.Matuzui įteikė storą aplanką su 45 publikacijomis apie Skaistakalnio parką bei šios vietovės istoriją. L.Vasilevičius mano, kad iš Šiaulių rajono kilęs Panevėžio meras privalėtų kartą atsisėsti ir perskaityti vietovės, kurią įsivaizduoja valdąs, istoriją.
Anot L.Vasilevičiaus, istoriniai šaltiniai liudija, kad pušimis apaugusioje kalvoje, ten, kur dabar viename jos šlaite yra padaryti laiptai, senovėje buvęs alkakalnis.
Vėliau Nevėžio vingiu apjuostame plote maždaug tuo metu, kai kitame upės krante buvo pastatyta pirmoji Panevėžio bažnyčia, dabartiniame parke buvo kunigaikščio rūmai, ne reprezentaciniai, o daugiau ūkinės paskirties. Dar vėliau Skaistakalnio parke buvo dvarvietė.
Kol kas šioje miesto dalyje jokių archeologinių kasinėjimų nevykdyta, tad, L.Vasilevičiaus manymu, neištyrinėjus senojo paveldo čia pradėti statyti pramogų parką būtų nusikaltimas ne tik miesto, bet ir visos šalies etnokultūrai.
Meras pritaria meilei
Panevėžiečių delegacija merui nešto raudono žibinto taip ir neįteikė, nes miesto galva paskutiniu sakiniu juos patikino, jog nepritaria Skaistakalnio pavertimui mažuoju Paryžiumi.
„Tai jūs nepritariate meilės miestui?“ – V.Matuzą į kampą spraudė ir aiškaus atsakymo prašė L.Vasilevičius.
„Aš pritariu meilei“, – tokiu sakiniu su miesto kultūriniu paveldu susirūpinusiais panevėžiečiais atsisveikino V.Matuzas.
Išeidamas meras dar grįžtelėjo ir su šypsena garbaus amžiaus panevėžiečių paklausė, kiek iš jų apskritai yra buvę Paryžiuje. Galbūt jie kratosi to, ko nepažįsta?
Absoliučiai visi pašnekovai choru oštelėjo, kad yra lankęsi Paryžiuje, ir ne po vieną kartą.
„Panevėžys yra jaukus ir mielas, ir daug švaresnis už Prancūzijos sostinę“, – išeinančiam merui skubėjo aiškinti moterys.
Valdininkai šaipėsi
Tad bus ar nebus Skaistakalnio parke Eifelio bokštas? Taps Panevėžys antruoju meilės miestu Paryžiumi ar ne? Reikia ar nereikia atnaujinti bei modernizuoti vienintelę istoriškai vertingą miesto parkavietę?
Po keliolikos minučių pokalbio su V.Matuzu miesto patriotai pasijuto daugiau apgauti nei gavę atsakymus. Jų manymu, meras gražiai viską suvyniojo į vatą, maloniai šypsojosi, tačiau nieko konkretaus nepasakė.
Vėliau pas merą besilankiusius panevėžiečius pasiekė žinios, jog vos jiems išėjus iš savivaldybės valdininkai šaipėsi iš šio vizito, sakydami, kad Skaistakalnio parko virsmo meilės miestu projekto įgyvendinimas jau pradėtas ir garbaus amžiaus damų bandymas sudrumsti vandenį tolygus negyvėlio pirstelėjimui.
Pasijuto mulkinamais vaikais
„Susidarė įspūdis, kad meras mus palaikė visiškai naiviais. Kalbėjo lyg su mažais vaikais, pernelyg švelniai, su lengva ironija, tarsi mes būtume atėję ne dėl rimto reikalo, o šiaip sau.
Čia buvo politiko spektaklis, žaidimas su naivokais rinkėjais.
Jis atėjo psichologiškai pasiruošęs, iš karto žmonėms ėmė sakyti tai, ką jie nori girdėti, kad neva pritaria parko išlikimui, neva nepritaria moderniam projektui, o jam pritarė kiti, kažkokie blogiečiai.
Iš tiesų meras pasiliko galimybę tą projektą stumti toliau“, – po susitikimo nusivylęs aptakiomis V.Matuzo kalbomis sakė kolegijoje psichologiją dėstantis L.Vasilevičius.