Vedęs JAV kunigas Ž.Jakštas: „Katalikų bažnyčia yra paslydusi“

„Daugelis tų brolių, su kuriais atstatinėjome pranciškonų vienuolyną Kretingoje, dabar jau yra sukūrę šeimas“, — pasakojo šiuo metu Saint Paulo (JAV) mieste Ekumeninei katalikų bendruomenei vadovaujantis lietuvis kunigas Žilvinas Jakštas.

Katalikais save laikančios bendruomenės atstovas — pats keturių vaikų tėvas — pasisako už kunigų santuoką ir moterų kunigystę.

Jo bažnyčia neatstumia ir kitos seksualinės orientacijos žmonių. Ž.Jakštas asmeniškai tvirtina iš pastarųjų ne kartą pasimokęs. „Lankiausi gėjų šeimoje ir turėjau vieną iš jų paimti savo automobiliu iš namų. Jiems išsiskiriant, vienas iš vyrų apkabino savo partnerį, pabučiavo ir palinkėjo geros dienos. Tuomet prisiminiau, kad aš pats išvažiavau iš savo namų ir net nepriėjau prie žmonos. Jie yra puikūs, taurios sielos žmonės, o ne kokie nors vaikščiojantys iškrypėliai“, — sakė vedęs kunigas.

Praėjusią savaitę JAV žiniasklaidos dėmesį buvo atkreipusi Jessicos Rowley istorija. Ši 25 metų ištekėjusi moteris pradėjo eiti katalikų kunigės pareigas vienoje Ekumeninės katalikų bendruomenės bažnyčioje Misūrio valstijoje. Ji atvirai pareiškė, jog norėtų tapti pirmąja pasaulyje nėščia katalikų kunige.

Tai pačiai katalikų bendruomenei priklausantis lietuvis Ž.Jakštas teigia galįs tik sveikinti ir pritarti tokiam J.Rowley žingsniui. Jo įsitikinimu, Katalikų Bažnyčia moterų atžvilgiu yra padariusi didžiulę klaidą. „Joms neleidžiama eiti pasirinktu keliu. Bažnyčia turėtų atitaisyti klaidą, kuri yra netoleruotina“, — kalbėjo kunigas.

Ž.Jakštas pats asmeniškai daug kartų įsitikino, kad moterys kunigės sako nuostabius pamokslus ir išmano teologines tiesas nė kiek neblogiau nei vyrai.

„Klausydamas moterų kunigių pamatai savo menkumą ir negali suprasti, kodėl tiek laiko buvome įstūmę moterį į kampą. Yra dalykų, kurių mes, vyrai, nesuvokiame ar tiesiog praleidžiame pro ausis. Pavyzdžiui, tokios problemos kaip kontraceptinės priemonės, apskritai gimstamumo kontrolė“, — vardijo Ž.Jakštas.

Paklaustas, ar tris dukras auginantis kunigas nedraustų joms vartoti kontraceptinių priemonių, jis atsakė: „Gink Dieve! Tai, kad žmogus pasirenka kontracepciją, nereiškia, kad susideda su velniu. Visiškai kvaila taip manyti; tai žmogaus apsisprendimo reikalas.“ Lygiai iš tokios pat perspektyvos Ž.Jakštas vertina ir gėjų santykius: „Tai yra asmeninis susitarimas vieno ir kito partnerio.“

Ž.Jakštas prisiminė, kaip vienoje konferencijoje atsistojęs katalikų kunigas, besilaikantis celibato, karingai pareiškė: „Aš esu katalikų kunigas ir dėkoju Dievui už celibatą“. Iškart po to atsistojo auditorijoje buvęs gėjus ir pareiškė: „Aš esu gėjus ir dėkoju Dievui už tai, kad esu būtent toks“.

Celibatą gausią šeimą turintis kunigas linkę vertinti atsargiai. Anot jo, fiziškai laikytis celibato yra labai sunku. „Vis dėlto žmogaus prigimtis veržiasi ir dažnai dėl to žmogus gali pridaryti bėdų ne tik sau, bet ir kitiems. Aš nesakau, kad celibatą reikia visuotinai uždrausti ar kad žmonės, kurie jo laikosi, yra smerktini. Jei kas tikrai tai nuoširdžiai daro, tai jie tokiu elgesiu papuošia ir save, ir celibatą. Tačiau celibatas turi būti jo paties pasirinktas, o ne primestas. Lygiai taip pat aš save papuošiu būdamas tėvu. Ir tu nė neįsivaizduoji, koks aš esu dėl to laimingas“, — prisipažino Amerikoje dirbantis lietuvis kunigas.

Į JAV Ž.Jakštas atvyko 1997 metais. Jo paties žodžiais tariant, galutinai nukamuotas finansinių sunkumų. Buvęs vienuolis su būsima žmona Rasa susipažino vesdamas ekskursiją į Prancūziją. Gimė pirmosios dvi dukros. Be kunigavimo ir menų (Ž.Jakštas nuo vaikystės drožė ir tapė) jaunas vyras nieko daugiau nemokėjo.

Amerikoje iš pradžių jį atstūmė ir Romos katalikai, ir anglikonai. Vėliau į savo tarpą priėmė liuteronai. Kurį laiką buvęs vienuolis vertėsi namų dažymu. Galiausiai Lietuvoje gerai žinomas buvęs kunigas Edmundas Atkočiūnas supažindino su Peteriu Hickmanu — dabartiniu Ekumeninės katalikų bendruomenės vizituojančiu vyskupu. Taip Ž.Jakštas įsitraukė į šios bažnyčios veiklą.

Trumpai pagyvenęs Kalifornijoje netoli Los Andželo vėliau Ž.Jakštas iš ten pabėgo į St. Paulo miestą Minesotoje. „Man, kaip šiauriečiui, klimatinės sąlygos buvo nepakeliamos. Taip, ten gražu, bet tas karštis ir monotonija labai išvargino“, — prisiminė Kalifornijoje praleistus metus iš Lietuvos išvykęs kunigas.

St. Paulo mieste Ž.Jakštas vadovauja net dviem Ekumeninės katalikų bažnyčios bendruomenėms. Viena jų skirta anglakalbiams, kur katalikiškos mišios laikomos anglų kalba, kita — negausiai vietos lietuvių bendruomenei. Lietuviška bažnyčia pavadinta simboliniu Ramovės vardu. Anot Ž.Jakšto, per didžiąsias šventes čia susirenka iki 100 lietuvių, paprastą sekmadienį — maždaug 15.

Iš kunigavimo lietuvis iki šiol negauna jokių pajamų sau. Gausią šeimą maitina jo įkurta interjero dizaino konsultavimo kompanija.

Kunigas mano, kad apskritai lietuviai yra labai konservatyvūs. Tačiau jis džiaugėsi, kad nedidelė Minesotos lietuvių bendruomenė yra pakankamai liberali.

„Žmogui nauji dalykai dažniausiai kelia baimę. Reikėjo abipusės tolerancijos: iš mano pusės — jų atžvilgiu, iš jų pusės — mano atžvilgiu. Vėliau supratome, kad neturime fundamentalių skirtumų“, — apie savo lietuviškos parapijos narius pasakojo Ž. Jakštas. Jis sakė puikiai žinąs, kad dalis jo bažnyčią lankančių žmonių priklauso tradicinei Romos katalikų bažnyčiai, tačiau laikas nuo laiko užsuka ir į jo tvarkomą šventovę.

Viena iš priežasčių, traukianti St. Paulo lietuvius į Ramovę, gali būti ir tai, kad Ž.Jakštas — vienintelis lietuviškai mišias laikantis katalikų kunigas.

Priešingai nei liberali Minesotos katalikų lietuvių bendruomenė, Lietuvoje vis dar dominuoja konservatyvioji Romos katalikų bažnyčia, kurioje, vedusio katalikų kunigo nuomone, būtinos permainos: „Šiandien negalime Katalikų Bažnyčios pateikti kaip autoriteto, nes ji yra ganėtinai paslydusi. Ši bažnyčia seniai nebėra autoritetas, ypač jaunimui“.

Vedusio kunigo įsitikinimu, nors lietuviai ir konservatyvūs, jiems laikas atverti akis. „Bažnyčia turi pripažinti, kad pridarė daug klaidų. Romos katalikų hierarchai privalo tas klaidas pripažinti ir ištiesti ranką visiems. Juk tos klaidos pūliuoja ir skauda. Negalima bažnyčios durų daugiau ir daugiau uždaryti, ypač jaunajai kartai. Skaudžios problemos turi būti sprendžiamos. Juk bažnyčia — tai mes,“, — su aiškiai jaučiamu užsidegimu kalbėjo Ž.Jakštas.

Pokalbio metu kunigas ne kartą išreiškė nuoskaudą, kad jis ir šimtai jo likimų brolių, buvusių katalikų bažnyčios tarnų, buvo išmesti iš institucijos, kurią jie karštai myli. Ž.Jakštas kratėsi lipdomų etikečių, neva jie yra „netikra“ katalikų bažnyčia ar šios atplaiša. „Mes nuo nieko neatsiskyrėme. Pati bažnyčia mus „abortavo“, esame to aborto dalis. Man pačiam dėl to yra skaudu, bet tokie kaip aš nenorime sugriauti bažnyčios, tik norime iškelti skaudamus dalykus į viešumą“, — sakė kunigas.

Tarp tokių nuolatinių skaudulių Ž.Jakštas paminėjo seksualinę kunigų prievartą prieš vaikus. Anot jo, Amerikoje taip pat jaučiamas didelis dvasinis alkis. Be to, didelėje šalyje dar geriau matosi atviros žaizdos ir visuomenės problemos. Lietuvio kunigo įsitikinimu, pagaliau žmonės ieško kelių, kaip tą bažnyčią galima išgydyti ir prikelti iš netiesos ir pažeminimo.

Labiausiai Ekumeninės katalikų bendruomenės kunigą skaudina tai, kad tiek Lietuvoje, tiek kitos katalikiškose šalyse ne visi žmonės laukiami prie bažnyčių altorių ar net nenorima atverti jiems šventovių durų. Ž.Jakšto teigimu, taip atsitiko dėl fiktyvių dogmų, kurios buvo sukurtos net ne katalikiškos tradicijos pagrindu.

„Mes vis dar tebeskirstome žmones į gerus ir blogus, į nusidėjėlius ir teisius. Nepriimame išsiskyrusiųjų, prašančių palaiminimo antrajai santuokai, kitos seksualinės orientacijos žmonių. Net tie patys bažnyčios tarnai, kurie norėtų kurti šeimas ir būti visaverčiais bažnyčios tarnais, atstumiami. Jiems nesuteikiama teisė: pasirinkti celibatą, ar vesti. Užmaunami pančiai, kurie yra diskutuotini“, — dėl dabartinės Romos katalikų bažnyčios politikos apgailestavo pašnekovas.

Ž.Jakštas neslėpė, kad jo vadovaujamoje katalikų bendruomenėje esama ir gėjų, ir lesbiečių, ir vedusių, ir išsiskyrusių.

Kunigas neneigė pats augęs konservatyvioje šeimoje. Anot jo, užtruko šiek tiek laiko, kol konservatyvios pažiūros pakito. Keisti pažiūras teko susidūrus su kitokiais žmonėmis ir supratus, kad jie nėra tokie, kaip apie juos dažnai kalbama.

Ekumeninė katalikų bendruomenė yra viena iš kelių nepriklausomų katalikų bažnyčių. Pagrindinis jos skirtumas nuo lietuviams įprastos Romos katalikų bažnyčios yra tai, kad ji nepripažįsta popiežiaus neklystamumo dogmos.

Anot Ž.Jakšto, jis ir jo bendraminčiai gerbia popiežių ir pripažįsta jį kaip išskirtinį asmenį katalikų bendruomenėje, tačiau nesutinka su tuo, kad jis niekuomet neklysta: „Pirmajame Vatikano susirinkime priimta popiežiaus neklaidingumo dogma yra istorinė klaida. Ji nėra autentiška katalikiškosios tradicijos dalis. Ji buvo primesta ir yra sektarinė, o ne visuotinė“.

2006 m. Ž.Jakštas gavo įgaliojimus iš savo vyresnybės steigti Ekumeninę katalikų bendruomenę Vilniuje. Kunigo teigimu, reikalai krypsta į gerąją pusę ir jis jau drąsiai teigia esąs „pakeliui į Lietuvą“. Tiesa, tikslios grįžimo datos kunigas pasakyti negali — tiesiog neįmanoma viską staiga mesti ir palikti žmonių, kuriems ne vienerius metus tarnauta.

„Tikiu, kad galima padaryti daug dalykų. Tikrai norėčiau grįžti į Lietuvą ir įnešti to laisvo vėjo. Nenoriu su niekuo grumtis, tik savo pavyzdžiu parodyti, kad galima gydyti žaizdas. Visi kartu galime išvalyti Lietuvą ir padaryti ją gražią“, — su dideliu entuziazmu kalbėjo Ž.Jakštas.

Į klausimą, ar nebijo nesvetingo tautiečių sutikimo ir katalikų bažnyčios hierarchų reakcijos į naują bažnyčią, kunigas atsakė filosofiškai: „Kai gyveni dėl kitų, turi pamiršti save. Negalima galvoti, kas bus man, kas galėtų įvykti. Geriau koncentruotis į tai, ką nori padaryti. Protingas žmogus padėkos, pasveikins ir prisidės. Kvailas žmogus pasmerks ir nusisuks“.