Kaip BNS antradienį sakė vienas iš partijos įkūrimo iniciatorių buvęs
Seimo narys Egidijus Skarbalius, pagrindiniai būsimos partijos tikslai yra
apskričių sistemos reformavimas siekiant Žemaitijos regiono sukūrimo, taip
pat etninės tautybės, t.y. žemaičių įrašo pase įteisinimas.
„Sieksime, kad restruktūrizuojant apskritis būtų išvengta mechaniško
apskričių sujungimo, o būtų vadovaujamasi pagrindinių Lietuvos regionų -
Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos bei Suvalkijos etnine kilme“,- teigė
E.Skarbalius.
Būsima partija, pasak E.Skarbaliaus, taip pat sieks, kad į savivaldos ir
centrinės valdžios institucijas išrinkti jos atstovai įgyvendintų tokią
valstybės valdymo politiką, kuri garantuotų žemaičių krašto socialinį ir
ekonominį vystymąsi.
E.Skarbaliaus teigimu, iniciatyvinės grupės paskelbtą viešą pareiškimą
pasirašė 19 žmonių, o oficialiai partija turėtų pradėti egzistuoti dar šį
rudenį.
Kaip rodo BNS užsakymu šį mėnesį RAIT atlikta apklausa, partijomis
nusivylusių Lietuvos rinkėjų pasyvumo nesupurtytų ir naujos politinės jėgos
iškilimas prieš rinkimus - 88,3 proc. apklaustųjų pasiryžimo balsuoti tai
nesustiprintų.
Daugiau nei pusė respondentų (53,3 proc.) Seimo rinkimuose, jei jie vyktų
kitą savaitgalį, nebalsuotų arba nebūtų apsisprendę, už ką balsuoti.
Naujos politinės jėgos atstovavimas kairiajai ar dešiniajai ideologijai
lemiamos įtakos rinkėjų apsisprendimui neturėtų. Hipotetinė parama naujai
kariajai, dešiniajai ar populistinei partijai svyruoja nuo 2,1 proc. iki 0,8
proc. ir neviršija statistinės paklaidos ribų.
Lietuvos juridinių asmenų registre yra užregistruotos 23 formaliai
veikiančios politinės partijos. Tarp jų - tokios retai girdimos, kaip
Lietuvos protėvių atgimimo partija, Lietuvos gyvenimo logikos partija ar
Humanistų partija.
Eiliniai Seimo rinkimai vyks kitų metų rudenį.