Kaip rašo dienraštis „Kauno diena“, iki šiol nėra vieningos nuomonės,
kaip vadinti iš tarnybos į mišką su ginklais pasitraukusius savanorius.
Vieni juos laiko didvyriais, kiti - užsienio specialiųjų tarnybų interesus
gynusiais lietuviais.
Susikirto ir dokumentinio filmo „Visa tiesa apie savanorių „maištą“
autoriai. Filmas turėjo atskleisti dar nežinomas keturiolikos metų senumo
įvykių versijas, tačiau vienas filmo autorių Gintaras Visockas pareiškė, kad
nesutinka, jog kūrinys būtų platinamas.
Jo bendražygiai jau mėnesį pardavinėjafilmo įrašus, o G.Visockas tikina
jau pradėjęs rengti dokumentus dėl teisminio kolegų persekiojimo.
Filmą „Visa tiesa apie savanorių „maištą“ kūrė trys žmonės - G.Visockas,
režisierius Jaras Valiukėnas ir antrasis scenarijaus autorius Kęstutis
Kaminskas.
„Manau, šis darbas - didelė nesėkmė. Tai akivaizdus pavyzdys, kaip
neturėtų būti kuriami dokumentiniai filmai. Darbo metu nei režisierius, nei
antrasis scenarijaus autorius nesilaikė susitarimo visus ginčus spręsti tik
suradus visiems priimtiną variantą, nekreipė dėmesio į mano pastabas,
ignoravo visus mano reikalavimus“, - „Kauno dienai“ argumentus dėstė
G.Visockas.
Jam pasirodė nepriimtina ir prasta vaizdo kokybė, ir praleistos svarbios
detalės.
Kitas trūkumas, G.Visocko nuomone, kad filme nieko nepasakojama ir apie
kitus to meto įvykius: tik per stebuklą nekilusį savanorių ir rusų armijos
ginkluotą konfliktą. Filme turėjo būti įvardyti žmonės, siekę kraujo
praliejimo.
„Mes nesiekėme parodyti, kad Juras Abromavičius ar kai kurie savanoriai
galėjo būti blogi ar tarnauti Rusijai. Iš daugelio po kelias valandas
užsitęsusių interviu panaudota tik po keliolika sekundžių. Vietoj to kalba
žmonės, kurie su šiais įvykiais neturėjo nieko bendro. Žiūrovas tikrai
nesupras, ką mes norime pasakyti. Vietoj analitinio filmo mano kolegos
visuomenei mėgina parduoti visišką jovalą, kurio autoriumi aš negaliu
prisistatyti“, - konstatavo scenarijaus autorius.
Tuo metu K.Kaminskas teigė nebežinantis, kaip elgtis, nes, jo manymu,
buvęs kolega pradėjo neaiškius, tik jam pačiam suprantamus, žaidimus.
„Situacija kvaila. Filmas baigtas jau rugpjūčio pabaigoje. G.Visockas
dalyvavo kūrybiniame procese. Jam mes davėme 250 kompaktinių plokštelių su
įrašais. Prabėgus mėnesiui nuo platinimo pradžios G.Visockas pareiškė, kad
kūrinio kokybe nepatenkintas ir platinti neleis“, - pasakojo K.Kaminskas.
Scenarijaus bendraautoris atmeta ir kaltinimus dėl kūrinio kokybės. Jo
nuomone, nors vaizdai ne tokie žavūs, kaip filmuoti Holivudo studijose,
tačiau filmas skirtas specifiniam žiūrovui, todėl kokybės užtenka.
Anot G.Visocko, mintis apie savanorių maištą ir J.Abromavičiaus žūtį
sukurti dokumentinį filmą kilo tuomet, kai šiais metais Seimo komisija
parengė ataskaitą, kurioje, pasak jo, to įvykio dalyvių nuomonė ignoruojama.
Trys autoriai sutarties dėl bendro darbo nepasirašė. Planavo tai
padaryti, kai filmas bus baigtas ir kūrinį, įrašytą į kompaktines
plokšteles, reikės pardavinėti prekybose centruose bei knygynuose.
„Norėjau atskleisti savanorių „maišto“ istoriją, tačiau mano
bendraautoriai vietoj to filme mieliau parodė savo pažįstamų samprotavimus
apie šiandieninę situaciją Lietuvoje. Žiūrovui pateikta mišrainė apie viską,
tik ne apie pakaunės įvykius“, - sakė G.Visockas.
Filmo bendraautorius tikina, kad vos pamatęs filmą, iš karto pareiškė,
kad kūrinį reikia išmesti į šiukšlių kibirą ir darbą pradėti iš naujo.
Kolegos su tokiu požiūriu nesutiko ir, kaip teigia G.Visockas, filmą, kurio
anotacijoje jis įvardytas kaip scenarijaus autorius, pradėjo pardavinėti.
„G.Visockas dirbo kitą darbą ir iš to valgė duoną. Mes su režisieriumi
tris mėnesius prie filmo plušome kiekvieną dieną ir dabar visą šį darbą
išmesti į šiukšlių kibirą būtų kvaila“, - atsikirto K.Kaminskas.