Teisingumo ministerijos siūlytose kodekso pataisose partnerystė
apibrėžiama kaip monogamijos principu paremtas vyro ir moters bendras
gyvenimas, surašius ir įregistravus bendrą pareiškimą, tačiau daugumai
parlamentarų kilo baimė, jog partnerystę galės sudaryti ir vienos lyties
asmenys.
„Nužeminus partnerystės institutą iki paprastos civilinės sutarties, ar
nėra taip, jog atveriamas kelias įregistruoti ir vienos lyties žmonių
partnerystes? Kokias Konstitucines garantijas jūsų teisininkai mato,
jog partnerystės institutas nebūtų pritaikytas vienos lyties asmenų
partnerystei?“, - Teisingumo ministerijos atstovės klausė konservatorė
Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Grėsmę heteroseksualų santuokoms įžvelgė ir kiti Seimo nariai, tačiau
teisingumo viceministrei Eglei Radušytei patikinus, jog pataisomis
nesiekiama keisti pagrindinio šalies įstatymo normų, parlamentarai pradėjo
svarstyti, jog partnerystė lietuviams taps kur kas patrauklesnė už
santuoką.
„Ar partnerystės instituto įteisinimas nesumenkina pačios santuokos? Nes
žmonės eina paprasčiausiu keliu: yra teisinis institutas ir kodėl man
būtinai sudaryt santuoką?“, - svarstė mišrios Seimo frakcijos narys
Vidmantas Žiemelis.
Kaip posėdyje aiškino viceministrė, partnerystė reikalinga žmonėms, dar
neapsisprendusiems tuoktis, tačiau kartu gyvenantiems ir kuriantiems bendrą
buitį. Šnekamojoje kalboje vadinamieji „sugyventiniai“ įgyja turtą, juo
naudojasi, todėl partnerystė tam tikrais atvejais užtikrina partnerių
teises.
„Įregistruota partnerystė svarbi tam tikrais gyvenimiškais atvejais, kaip
pavyzdžiui, kai vienas iš partnerių yra įkalinimo įstaigoje ir partnerystės
įregistravimas suteiktų vienam iš partnerių teisę į partnerio apsilankymus
įkalinimo įstaigose“, - aiškino E.Radušytė.
Jos teigimu, partnerystė pirmiausia reguliuoja turtinius santykius - tai
yra tarsi civilinė sutartis. Šiuo atveju neatsirastų pasekmių, kurios kyla
sudarius įprastą santuoką - pavyzdžiui, neatsirastų išlaikymo prievolės,
taip pat nebūtų galima paveldėti turto.
Anot kodekso pataisų, partnerystė baigtųsi sugyventiniui mirus, dingus be
žinios ar sugyventiniams tarpusavyje sudarius santuoką. Sugyventiniai taip
pat galėtų būti nutraukti partnerystę abiejų arba vieno iš jų prašymu.
Tuo metu Seimo nariai nepasidavė viceministrės įtikinėjimams - jiems
partnerystės institutas atrodė amoralus, nužeminantis santuoką bei
neįpareigojantis.
„Iš tikrųjų mes einame šeimos devalvacijos keliu. Čia gaunasi
prieštaravimas su Konstitucijos 38 straipsniu (jame numatyta tik santuoka -
BNS). Kol galioja 38 Konstitucijos straipsnis, aš negaliu pritarti
šitam pataisų projektui“, - prieštaravo liberaldemokratas Egidijus Klumbys.
Net kelis kartus balsavę parlamentarai visgi nepritarė Civilinio kodekso
pataisoms, tačiau balsų atmesti ministerijos siūlymus neužteko - jos
grąžintos tobulinti, nors, kaip prasitarė posėdžiui vadovavęs Seimo
vicepirmininkas Algis Čaplikas, „čia nėra ką tobulinti“.