„Teisingai, - tarė I.Donšina. – Nes žmonės, kuriuos Jis pats sukūrė, Jį nukryžiavo. Tačiau ar Jis juos apkaltino, prakeikė arba ėmė nekęsti? Žinoma, kad ne! Jis ir toliau juos mylėjo ir jų gailėjosi, nors galėjo akimirksniu mus visus ir visą pasaulį sunaikinti“.
Praėjus beveik dviem dešimtmečiams nuo SSRS žlugimo ir religijos sugrįžimo į viešąjį gyvenimą, Rusijos regionų valdininkai vis dažniau teigia, kad tinkamam vaikų lavinimui reikalingos pamokos apie Rusijos stačiatikių bažnyčią, jos tradicijas, liturgiją ir istorinius veikėjus.
Įvesti tikybos pamokas ragina Bažnyčios vadovai, teigiantys, jog prievartinis komunistinių laikų ateizmas atitolino rusus nuo tikėjimo, kuris kažkada buvo jų tapatybės pagrindas. Naujoji mokymo programa atspindi nesibaigiančias tautos pastangas apibrėžti, ką reiškia būti rusu pokomunistiniame pasaulyje ir kokį vaidmenį turėtų vaidinti sovietiniais laikais žiauriai slopinta religija.
Tačiau atgyjančios Bažnyčios noras sugrąžinti savo mokymą į švietimo sistemą susilaukė priešiškų reakcijų – ir ne tik iš Komunistų partijos likučių.
Priešininkai teigia, kad valstybinėse mokyklose skleisdami tikėjimą dvasininkai diskredituoja šalies Konstituciją, atskyrusią Bažnyčią nuo valstybės. Pasak jų, Rusija yra daugiakultūrė, pliuralistinė šalis, rizikuojanti papiktinti didelę musulmonų bendruomenę, jei stačiatikybei suteiks valstybinės religijos privilegijų.
Pati Bažnyčia šiuos kaltinimus vadina nepagrįstais ir teigia, kad šiose pamokose mokoma kultūros, o ne religijos.
Panašu, kad bent jau I.Donšinos pamokose vaikai patys turi nuomonę apie pamokų tikslą. „Reikia mylėti Dievą, - sakė Kristina Posobilova. – Turime tikėti tik Dievu“.
Šie ginčai neseniai atsidūrė visuomenės dėmesio centre, kai 10 žinomų Rusijos mokslininkų, tarp kurių yra du Nobelio premijos laureatai, prezidentui Vladimirui Putinui nusiuntė laišką, kuriame protestuoja prieš, jų žodžiais kalbant, „didėjantį Rusijos visuomenės klerikalizavimą“. Be tikybos mokymo valstybinėse mokyklose, mokslininkai kritikuoja Bažnyčios pastangas gauti teologijos laipsnių pripažinimą ir stačiatikių kapelionų darbą kariuomenėje.
Vietinių pareigūnų vykdomą švietimo politiką prižiūri Maskva, palikdama nemažą veiksmų laisvę. Kai kuriose Rusijos srityse tikybos pamokos privalomos, kitose tėvai turi teisę neleisti į jas savo vaikų - nors labai retai ja pasinaudoja, o kitur jos neįvestos.
V.Putinas, šiaip jau nesivaržantis anuliuoti vietos pareigūnų sprendimų, šį klausimą apeina. Rugsėjį jis sakė, kad iš principo norėtų, jog vaikai būtų mokomi religijos, ypač keturių tradicinių tikybų: stačiatikybės, islamo, judaizmo ir budizmo. Tačiau prezidentas, kuris yra užfiksuotas fotografų nečiojantis kryželį irkuris kartais dalyvauja pamaldose, nesakė, kad norėtų keisti dabartinę padėtį: „Turime rasti visai visuomenei priimtiną formą. Pagalvokime kartu“.
Apklausų duomenimis, maždaug nuo pusės iki dviejų trečdalių rusų save laiko stačiatikiais – nuo 1991 metų šis skaičius gerokai išaugo. Dvasininkai dažnai dalyvauja valstybiniuose renginiuose, o žmonės nešioja kryželius. Nepaisant to, Rusija yra labai pasaulietiška valstybė, o dauguma rusų nedalyvauja Mišiose.
Maždaug 10-15 proc. Rusijos gyventojų yra musulmonai. Dauguma jų gyvena šalies pietuose, nors dideles musulmonų bendruomenes turi ir Maskva bei kiti didieji miestai. Dėl emigracijos ir asimiliacijos žydų bendruomenė sunyko iki kelių šimtų tūkstančių asmenų. Musulmonų ir žydų vadovai iš esmės prieštaravo stačiatikybei mokymo programoje, nors kai kurių manymu, mokykloms turėtų būti leista rengti neprivalomas tikybos pamokas.
„Mes nenorime, kad musulmonai vaikai būtų verčiami mokytis svetimų religijų, - sakė Maskvos islamo universiteto rektorius Maratas Chazratas Murtazinas. – Musulmonai turėtų mokytis savo pačių religijos“.
Rusijos imperijos laikais oficialioji Stačiatikių bažnyčia mėgavosi milžiniška įtaka ir beveik visi vaikai privalėjo lankyti tikybos pamokas, vadintas „Dievo įstatymu“. Vienas iš laišką V.Putinui pasirašiusiųjų mokslininkų, Nobelio premijos laureatas fizikas Žoresas Alferovas sakė, jog bijo, kad šalis grįžta į tuos laikus. Jis prisiminė, kad jo tėvas paskutiniojo caro Nikolajaus II laikais privalėjo mokytis „Dievo įstatymo“.
„Bažnyčia norėtų turėti daugiau tikinčiųjų, - įsitikinęs Ž.Alferovas, priklausantis Dūmos komunistų frakcijai. – Tačiau jie gali daryti ką tinkami savo bažnytinėse ir sekmadieninėse mokyklose. Valstybinėse mokyklose – jokiais būdais“.
Maskvos patriarchas Aleksijus II, Stačiatikių bažnyčios galva, ne kartą yra pabrėžęs, jog tam, kad galėtų suprasti menus, literatūrą, Rusijos palikimą ir istoriją, vaikai privalo išmanyti stačiatikybę. Mokslininkų laišką V.Putinui jis pavadino „praeities ateistinės propagandos atgarsiu“.
100 km į pietus nuo Maskvos esantis Kolomnos miestas pirmasis prieš penkerius metus įvedė tikybą į privalomąją mokymo programą. Vietiniai Bažnyčios ir švietimo pareigūnai priminė, kad prieš revoliuciją Kolomna buvo rusų stačiatikybės centras, turtingas soborų ir vienuolynų, kurie komunistiniais laikais buvo nugriauti arba paversti sandėliais. Argi tokia istorija galinti pasigirti vietovė nėra tinkama vieta mokiniams pasakoti apie stačiatikybę?
„Sakyčiau, kad bažnyčios ir valstybės tikslas – pasirūpinti, jog žmonės ir vaikai žinotų savo istoriją ir šaknis“, - sakė tėvas Vladimiras Pachačevas, kuris konsultuoja mokymo programos sudarytojus: „Pavyzdžiui, būtų absurdiška studijuoti rusų kalbą ir nieko nežinoti apie šventuosius Kirilą ir Metodijų – du devintojo šimtmečio brolius, padėjusius sukurti Rusijoje naudojamą kirilicą. Jie buvo vienuoliai ir iškilios asmenybės – šios jų gyvenimo pusės nedera ignoruoti“..
Kolomnos 3-ojoje vidurinėje mokykloje, įsikūrusioje atstatyto soboro šešėlyje, tikybos pamokos nėra privalomos, tačiau vienuoliai mokytojai jas rengia kartą per savaitę. „Nė vienas tėvas dar neprašė, kad jo vaikas būtų atleistas nuo šių pamokų, - teigė mokyklos atstovė Anna Kichtenko. - Niekieno teisės nepažeidžiamos. Vaikų iš musulmoniškų šeimų tėvai dažnai sako, kad jie gyvena tarp stačiatikių ir todėl nori, jog jų vaikai suprastų šį tikėjimą“.
Neseniai šeštokų mokytoja Oksana Telnova savo mokiniams pasakojo apie tai, kaip 998 metais didysis kunigaikštis Vladimiras atmetė kitas religijas ir Rusijoje įvedė stačiatikių krikščionybę – Bažnyčia šį įvykį vadina Rusijos krikštu. Keli vaikai garsiai skaitė eiles iš Biblijos.
„Šventoji stačiatikybė pakeitė ir atgaivino slaviškąją sielą, tapo jos moraliniu ir dvasiniu pagrindu, - cituodama patriarchą Aleksijų II sakė O.Telnova. – Per amžius krikščionybė padėjo sukurti didžią šalį ir didžią kultūrą“.
Visai netoli antrokų mokytoja I.Donšina su vaikais atmintinai vardijo dešimt Dievo įsakymų, o po to parodė į mažą medelį su šakomis, tačiau be lapų.
„Tikėjimas Dievu kiekvienam žmogui svarbus kaip medžiui šaknys, - sakė ji. – Mūsų medis mirė, kaip nedarydama gera gali mirti ir žmogaus siela. Šitaip nutinka ir žmonėms, kurie nedaro gerų darbų ir nesilaiko Dievo įstatymų“.
Ji paprašė vaikų iš puokštės išsirinkti popierines gėlytes – ant vienų užrašytos krikščioniškos dorybės, o ant kitų blogos savybės – ir pritvirtinti prie medžio.
Ji pamoką pabaigė pasakojimu apie Rusijos šventuosius, kurie „mums parodė, kaip gyventi, kad būtume arčiau Dievo“. Tuomet ji paleido klasę, prieš tai kiekvienam vaikui davusi po šokolado plytelę.